Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai













   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Sirijos pabėgėliai – vargas ir pavojai kaimynams

Regina Barbšytė
2013 05 03

Balandžio 9 d. Sirijos sostinėje Damaske susprogdintas dar vienas automobilis. 15 žmonių žuvo ir 53 buvo sužeisti. Panašūs įvykiai gąsdina abi Sirijos pilietiniame kare kovojančias puses, o Sirijos ministras pirmininkas Waelas Naderas al Halqis dėl ilgiau nei porą metų besitęsiančio konflikto kaltina „teroristus“. Pasak jo, „sukilėliai siekia panaikinti islamą, kuris gyvavo tarp Sirijos žmonių kelis amžius“.

Sprogimai Sirijoje prasidėjo 2011 m. viduryje: buvo surengti keli išpuoliai valstybinėse saugumo institucijose ir taip konfliktas išsirutuliojo į pilietinį karą, nuo kurio labiausiai kentėjo civiliai gyventojai. Iki sprogimų pradžios sukilėlių išpuoliai buvo smulkūs ir nukreipti vien prieš Sirijos kariuomenę, tačiau prasidėjus grėsmingoms sukilėlių atakoms manyta, kad šalies valdžia taip bando sukelti nepasitenkinimą sukilėliais ir gauti gyventojų pritarimą imtis radikalesnių priemonių kovai su „teroristais“.

Sirijos prezidentas Basharas al Assadas pareiškė, kad jeigu šie „teroristai“ užims valdžią, suveiks domino efektas ir konfliktas pasklis po visas Artimųjų ir Vidurio Rytų valstybes. Jis teigė, jog karas vyksta ne tarp Sirijos politinių frakcijų, tai yra labiau tarptautinė kova tarp valstybių, kurios nenori būti Vakarų subjektu, ir jėgų, kurios bendradarbiauja su Vakarais.

Tarptautinės bendruomenės pozicijų skirtumai

Kaip ir daugeliu tarptautinių konfliktų atvejų, pasaulio valstybių pozicijos dėl Sirijos konflikto skiriasi. Turkija, Kataras, Saudo Arabija ir kitos Arabų šalių lygai priklausančios valstybės remia opozicijos kovą prieš B. al Assado režimą, o Iranas, Rusija ir Kinija stengiasi jį išlaikyti valdžioje arba bent neprileisti dabartinės kovojančios opozicijos prie valdžios.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba buvo parengusi rezoliuciją, kuri leistų įsikišti į Sirijos konfliktą ir, galbūt panaudojant jėgą, sustabdyti daug aukų reikalaujančią vidaus kovą. Tačiau kompromiso, kaip Libijos atveju, nebuvo pasiekta – Kinija ir Rusija blokavo JT Saugumo Tarybos rezoliuciją.  

Prezidentas B. al Assadas į Vakarų valstybių pareiškimus nereaguoja ir ypač kritikavo Arabų šalių lygą, kuri 2011 m. lapkritį įšaldė Sirijos narystę joje, o šių metų kovo 26 d. į Sirijos vietą Lygoje kaip teisėtus pasodino Sirijos nacionalinės koalicijos atstovus. B. al Assadas su tokiu sprendimu nesutiko: „Tikrasis teisėtumas yra suteikiamas ne organizacijų ar užsienio atstovų. Mūsų akimis, šie veiksmai neturi sprendžiamosios galios.“

Viena iš aktyvių Sirijos opozicijos rėmėjų yra Turkija. Jai būtų naudingas Sirijos režimo pasikeitimas, nes tai padėtų didinti jos įtaką regione. Turkija priėmė daugiau kaip 250 tūkst. Sirijos pabėgėlių ir padeda sukilėliams – Laisvajai Sirijos armijai. Dėl šios priežasties Sirija, kuri su Turkija turi daugiau nei 880 km ilgio sieną, kaltina šią šalį kariniu sukilėlių rengimu ir apginklavimu, tačiau Turkija šiuos kaltinimus neigia. Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas, kuris anksčiau buvo artimas B. al Assado draugas, tapo priešu ir kelis kartus reikalavo jo atsistatydinimo.  

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry‘is sakė, kad prezidento B. Obamos administracija pastarąją savaitę labai aktyviai svarsto galimybę paremti Sirijos sukilėlius ir pritarė tam, jog papildomas Sirijos lyderio spaudimas yra būtinas. Tačiau B. Obama vis dar tikisi diplomatinio Sirijos konflikto sprendimo būdo – susitarti su B. al Assadu, kad jis perduotų valdžią pereinamajai vyriausybei.

O B. al Asado režimo pusėje yra Libano teritorijoje veikianti Vakarų šalių įvardijama kaip teroristinė grupuotė „Hezbollah“, Iranas ir iš dalies Irakas. „Hezbollah“ dalyvauja Sirijos pilietiniame kare, į Damasko regioną yra pasiuntusi apie 2 tūkst. karių, o prie Libano sienos laiko apie 3,5 tūkst. savo kovotojų. Iranas ir „Hezbollah“ kovo 15 d. pasiuntė į Sirijos teritoriją bendrai suformuotą apie 50 tūkst. karių kontingentą, kuris turi padėti ginti B. al Assado režimą. Izraelio karinės žvalgybos vadovas generolas Avivas Kochavi teigė, kad iš pradžių Iranas siekė suformuoti dvigubai daugiau karių, kurie, apmokyti „Hezbollah“ stovyklose, būtų pavaldūs Iranui ir paruošti gintis, jei net būtų nuverstas B. al Assado režimas. Sirijos konfliktas Iranui pasitarnauja kaip galimybė sėkmingai perduoti ginklus Libane veikiančiai „Hezbollah“ ir išplėsti savo įtaką nuo Vidurio Rytų iki Centrinės Azijos.

Kaip teigia JAV dienraštis „The Washington Post“, B. al Assado šeima priklauso musulmonų šiitų atšakai alavitams ir nėra palanki daugumą Sirijos gyventojų sudarantiems sunitams, kurių pagrindiniai rėmėjai ir finansuotojai yra Katare ir Saudo Arabijoje. Tokiu atveju galima teigti, kad Sirijos pilietinis karas vyksta tarp skirtingų religinių grupuočių, o ne tarp Sirijos gyventojų.

Skirtingos sukilėlių stovyklos

Pagrindinė sukilėlių organizacija yra Laisvoji Sirijos armija (LSA), kuri atsiriboja nuo džihadistinių grupuočių. „Niekas neturi teisės primesti kokią nors valdžią Sirijos gyventojams“, – teigė LSA atstovas Louay Mekdadas (Luji Mekdadas). Jo manymu, Sirijos piliečiai balsuodami patys pasirinks savo šalies lyderius, todėl Vakarų valstybės remia LSA sukilėlius ir jų norą pakeisti režimą.

Balandžio 10 d. pasklido žinios, kad LSA naudoja pabėgėlių stovyklą Turkijoje kaip saugų prieglobstį ir iš jos organizuoja puolimus į Siriją. Kadangi Turkija remia Sirijos opoziciją, tai į nelegalų sienos kirtimą žiūri pro pirštus. Maždaug prieš mėnesį pabėgėlių stovykloje Turkijoje buvo rasti pakarti du palestiniečių pabėgėliai, kurie, kaip įtariama, prisidėjo prie paramos B. al Assado režimui. Toks įvykis ne pirmas ir, spėjama, ne paskutinis. Pabėgėlių stovyklose dažnai yra ne ką saugiau nei Sirijos teritorijoje. Taip pat jau kovo mėnesį vokiečių savaitraštis „Der Spiegel“ teigė, kad JAV Jordanijos pabėgėlių stovyklose apmoko karius, kurie remia Sirijos opoziciją, tiksliau – LSA. Planuojama paruošti apie 1200 karių. Jordanijos atstovai aiškina, jog šalis prisidėdama prie LSA veiklos siekia stabilumo savo viduje, taip pat kad būtų išvengta dar daugiau pabėgėlių – radikalių musulmonų – atvykimo iš Sirijos.

Kita Sirijos opozicijos dalis yra šiek tiek mažesnio palaikymo sulaukianti grupuotė Nusra frontas. Nors JAV palaiko ir nori remti Sirijos sukilėlius, to nedaro dėl šios grupuotės veiklos http://www.aljazeera.com/news/middleeast/2012/12/2012121117048117723.html. Tokį JAV susirūpinimą patvirtino balandžio 10 d. pasirodęs „Al Qaeda“ pranešimas, kad ji sujungė pajėgas su Nusra frontu –džihadistų grupe, siekiančia nuversti Sirijos prezidentą B. al Assadą. Sukilėlių susiejimas su pagarsėjusia teroristine grupuote pablogino situaciją ir galimybes Vakarų valstybėms remti Sirijos sukilėlius, nes bijoma, kad ginklai pateks į džihadistų rankas.

Jordanija, ilgą laiką laikiusis neutraliteto Sirijos konflikto atžvilgiu, balandžio 14 d. sutarė su JAV, Didžiąja Britanija ir Saudo Arabija remti kai kuriuos sukilėlius. Tokiu veiksmu tikimasi sumažinti „Al Qaeda“ įtaką regione, o ne priešintis B. al Assado režimui. Be to, Jordanijos karalius Abdullah II priėmė naujus sprendimus dėl Sirijos pabėgėlių priglaudimo, tačiau buvo visiškai uždraustas ginklų laikymas pabėgėlių stovyklose ir bet kurios konfliktuojančios pusės rėmimas jose. Jungtinių Tautų duomenimis, šalyje yra apie 320 tūkst. registruotų pabėgėlių, nors manoma, kad jų yra dar daugiau, nes kai kurie į šalį atvyko neregistruoti.   

Įsisenėjęs konfliktas – ant humanitarinės katastrofos slenksčio

Kelerius metus vykstantis konfliktas atnešė skaudžių padarinių tiek Sirijai, tiek su ja besiribojančioms valstybėms. Remiantis Jungtinių Tautų ataskaita, daugiau kaip 70 tūkst. žmonių jau žuvo, o daugiau kaip 1,25 milijono Sirijos gyventojų užregistruoti kaip pabėgėliai kaimyninėse valstybėse. Nuo 3 iki 4 milijonų žmonių yra likę Sirijoje, jiems taip pat reikalinga humanitarinė pagalba.

Bene daugiausia pabėgėlių yra Libane – ši šalis, turinti tik 4 milijonus gyventojų, suteikė prieglobstį apie 460 tūkst. iš Sirijos pabėgusių žmonių. JT Paramos ir darbo agentūros atstovas Filipas Grandi teigia, kad pabėgėlių iš Sirijos srautas tampa nebesutramdomas ir pavojingas, nors ši agentūra teikia pagalbą tik Palestinos pabėgėliams. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenimis, pabėgėlių, kertančių Libano ir Sirijos sieną, skaičius padidėjo nuo 1000 per parą sausį iki maždaug 4000 kovo mėnesį. Dėl šios priežasties libaniečiai smarkiai nerimauja dėl Sirijos konflikto eigos, o JAV balandžio 18 d. paskelbė nusprendusios siųsti į Libaną apie 200 karių padėti palaikyti tvarką pabėgėlių stovyklose.

Pastaruoju metu JT Vaikų fondas UNICEF išreiškė susirūpinimą dėl savo galimybės suteikti tokiam dideliam skaičiui pabėgėlių, tarp kurių yra nemažai vaikų, bent minimaliai tinkamą pagalbą. UNICEF atstovė Mari Mercado teigė, kad kiekybiniai pabėgėlių poreikiai didėja labai sparčiai, o jų organizacija yra beveik bankrutavusi. Jeigu artimiausiu metu organizacija negaus papildomų lėšų, pagalba nukentėjusiems nuo karo vaikams nutrūks. Pinigų stinga dėl to, kad UNICEF gavo tik ketvirtadalį 156 milijonų dolerių sumos, kuri buvo reikalinga. Tai reiškia, kad birželį, kai Artimųjų ir Vidurio Rytų regione pasiekiamas karščio pikas ir labiausiai trūksta geriamojo vandens, organizacija gali nustoti teikti pagalbą (ir ne tik vaikams).

Balandžio 9 d. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros UNHCR regioninis koordinatorius Panosas Moumtzisas (Mumdzisas) teigė (http://www.unmultimedia.org/tv/unifeed/2013/04/geneva-syria-update-4), kad Sirijos pabėgėlių skaičius auga milžinišku tempu. Prieš metus jų buvo iki 30 tūkst., o dabar šis skaičius peržengė 1,3 milijono. Per 200 tūkst. žmonių kas mėnesį kerta Sirijos sienas, tačiau jokio politinio sprendimo dėl jų likimo nėra. Kadangi stovyklose daugiausia glaudžiasi moterys ir vaikai, dėl skurdo ypač plinta nepilnamečių nuotakų „pardavimas“, jos dažniausiai išvežamos į Saudo Arabiją. Dėl blogų sanitarinių sąlygų siaučia ligos, o žmonėms, kad gautų vandens, maisto ir drabužių, tenka eiti apie pusantros valandos – tokio dydžio yra pabėgėlių stovyklos. Tarptautinės humanitarinės pagalbos agentūros nerimauja, kad iki šių metų pabaigos gali tekti remti jau apie 3 milijonus pabėgėlių.

Tokia įvykių raida ir atsainus Vakarų valstybių bei veidmainiškas kai kurių Rytų valstybių požiūris į Sirijos konflikto sprendimą (įskaitant ir labai svarbią pabėgėlių problemą) sudarys sąlygas didžiulei humanitarinei katastrofai – 3 milijonai Sirijos pabėgėlių gali likti be pagalbos, be paramos, be perspektyvų išgyventi, ką jau kalbėti apie galimybę grįžti į savo šalį.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Kinijos skolų iššūkiai

2016 08 26

Nors Kinijos ekonomika pastaraisiais metais sulėtėjo, ji išlieka svarbi ir reikšminga, sudarydama apie trečdalį pasaulio ūkio plėtros. Be to, ji siekia tapti tvaresne ir keičia augimo modelį, kad jis labiau remtųsi vidaus paklausa ir paslaugomis, o ne investicijomis bei eksportu. Kinija garsiai skelbia apie naujus įsipareigojimus įgyvendinti struktūrines reformas, kurios paskatintų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą. Visgi ši šalis susiduria ir su nemenkomis grėsmėmis, nes plečiasi vidaus kreditas, o įmonių skolos kyla iki pavojingo lygio.



Euro zonos valdymo tyla

2016 08 17

Kartais svarbiausia būna tai, kas iš viso neįvyksta, o Ispanijos ir Portugalijos pavyzdžiai tik dar kartą patvirtina tokias mintis. Jos atspindi Europos Komisijos (EK) baimę veikti, remiantis Stabilumo ir augimo pakto taisyklėmis. Pagal jas EK turėjo nubausti minėtas šalis dėl pernelyg didelio biudžeto deficito. Tai galėjo būti nors simbolinė bauda, bet Komisijai tokios simbolikos neprireikė, o Europa šiuo klausimu išliko gana tyli. Net Vokietija, Europos Sąjungos (ES) taupymo priemonių rėmėja, buvo atsargi.



Graikijos jaunimo ateitis po „Brexit“

2016 08 10

Didžioji Britanija buvo mėgstama jaunų graikų, kai Graikijoje jaunimo nedarbas viršija 50 proc., tačiau po vadinamojo „Brexit“ daugelis jų yra gerokai sunerimę dėl savo ateities. Vienas nesėkmės scenarijus greitai pakeičia kitą. Praėjusią vasarą buvo nuolat kalbama apie „Grexit“, galimą Graikijos pasitraukimą iš euro zonos. Vis dėlto tuomet susitarta dėl trečiojo finansinės pagalbos paketo. Tai įvyko paskutinę minutę ir atitolino pavojingus padarinius šaliai ir blokui. Po metų „Brexit“ tapo realybe, kai D. Britanija nusprendė trauktis iš Bendrijos. Apie 52 proc. rinkėjų palaikė minėtą pasirinkimą.



Afrikos galimybės po „Brexit“

2016 08 03

Pasaulis pajuto didžiulio sukrėtimo bangas Jungtinės Karalystės rinkėjams nusprendus palikti Europos Sąjungą (ES). Afrika taip pat ne išimtis, kadangi ji artimais istoriniais ryšiais yra susijusi su daugeliu Bendrijos šalių narių. Afrikos politikos ekspertai ir valstybių pareigūnai pradėjo dejuoti dėl naujo ekonominės nežinomybės debesies ir galimos katastrofos artimiausioje ateityje. Vienintelė Namibija reagavo gana ramiai, nes jos eksportas į ES pastaraisiais metais gerokai sumažėjo. Likusi Afrika „Brexit“ įvertino kaip rimtą grėsmę, bent jau kalbant apie trumpalaikę perspektyvą.



Kaliningrado sričiai laikinai vadovausbuvęs saugumietis

2016 08 02

Liepos 28 d. laikinuoju gubernatoriumi paskirtas FST (Federalinės saugumo tarnybos) Kaliningrado padalinio viršininkas Jevgenijus Ziničevas. Apie tai paskelbė Kremliaus tinklalapis ir pacitavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsaką...


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2016 Geopolitinių Studijų Centras