„Branduolinis ginklas ir jo neplatinimas“ („Nuclear Deterrence and Non-Proliferation“) yra pirma angliška knyga iš keturių brošiūrų serijos apie masinio naikinimo ginklų neplatinimą. Serija buvo parašyta rusiškai „Carnegie“ centro Maskvoje ekspertų ir kitų Rusijos specialistų bei per 2005 metus išleista „Carnegie“  centro Maskvoje. Angliška versija pritaikyta skaitytojams, skaitantiems angliškai, ir atnaujinta siekiant parodyti pokyčius, įvykusius per metus nuo publikacijos originalo kalba.

Šaltojo karo pabaiga vedė prie reikšmingų pasiekimų branduolinio ginklo neplatinime 1990 m. Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis tapo universaliausia pasaulio tarptautine sutartimi, apimančia 189 Jungtinių Tautų valstybes-nares. Nepaisant to, branduolinio ginklo nenaudojimo perspektyva paskutinįjį dešimtmetį kelia susidomėjimą tarptautinei bendruomenei ir daugumos valstybių politikams. Šios brošiūros autoriai pateikia galingų branduolinių valstybių ir jų regioninių partnerių politines ir karines rekomendacijas, nagrinėja kaip karinė politika ir karinės statybos didžiosiose valstybėse, ypač branduolinio ginklo sferoje, daro įtaką branduolinio plitimo perspektyvoms.

http://www.carnegie.ru/

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).