Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  G20 lyderių susitikimas: aistroms nurimus (24)

Vaidotas Šernius
2013 10 08

Sankt Peterburge rugsėjo 5–6 d. įvyko G20 grupės valstybių vadovų susitikimas. Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui ir nurimus aistroms padiskutuokime apie šį kaimyninėje Rusijoje surengtą samitą, į kurį 20-ties didžiausių pasaulio ekonomikų lyderiai buvo susirinkę spręsti nūdienos ekonomikos aktualijų. Šiųmetiniame G20 susitikime buvo iškelti trys pagrindiniai tikslai siekiant tvaraus ekonominio augimo: darbo vietų ir investicijų didinimas, pasitikėjimo ir skaidrumo užtikrinimas bei efektyvaus reguliavimo plėtra. Tačiau, žinant pastarųjų kelių mėnesių aktualijas, nenuostabu, kad šalia ekonomikos neišvengiamai iškyla ir politiniai klausimai – visų pirma Sirijos pilietinis karas ir galimas Basharo Assado režimo cheminio ginklo panaudojimas. Taigi ekonominės ir politinės aktualijos Sankt Peterburge dominavo.

Kaip teigė Rusijos prezidento atstovė G20 susitikime Ksenija Judajeva, „beveik visi mūsų susitarimai aptarti, tačiau kol kas galutinai nėra priimti. Galime teigti, kad įgyvendinome 99 proc. išsikeltų tikslų. Didysis dvidešimtukas –tai ne vienas susitikimas, tai besitęsiantis procesas. Todėl tikiuosi, kad Australija tęs pradėtus darbus.“

Išties, Sankt Peterburgo lyderių susitikimą galima įvertinti ganėtinai teigiamai, jeigu žvelgsime vien tik į ekonomikos sritį.  Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas  teigė, kad „visos šalys pasirašė Sankt Peterburgo veiksmų planą. Kitaip tariant, šalys yra pasiruošusios įgyvendinti permainas, skirtas ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui.“ Vis dėlto, kaip jau minėta, nors pasaulio politinis elitas susitiko spręsti globalios ekonomikos problemų, neišvengiamai buvo paliestos ir nūdienos politinės aktualijos. Šiuo metu eskaluojamas Sirijos klausimas priešina JAV ir Rusiją, taigi prezidentų Vladimiro Putino ir Baracko Obamos spaudos konferencijos sulaukė daugiausia dėmesio. Beje, verta paminėti, kad B. Obamos susitikimas su spaudos atstovais oficialiojoje Peterburgo susitikimo darbotvarkėje nebuvo numatytas, todėl prezidentų konferencijos įvyko beveik tuo pačiu metu.

V. Putinas džiaugėsi sėkmingai pasibaigusiu G20 lyderių susitikimu, nurodė, kad „dvidešimtukas tampa instituciniu susirinkimu, kuris skatina ekonominį augimą ir stabilumą, kovoja su korupcija, kuria makroekonomikos reguliavimo instrumentus“. Naudodamasis proga Rusijos prezidentas apžvelgė ir BRICS šalių bendradarbiavimą: „BRICS šalių ekonomika auga, šiuo metu tai 40 proc. pasaulio rinkos ir 2,9 mlrd. pasaulio gyventojų. Šalys sukuria 17 proc. pasaulio prekybos apyvartos, todėl BRICS klubas – vienas iš svarbiausių Rusijos prioritetų.“ Verta pažymėti, kad per ankstesnį G20 šalių lyderių susitikimą įvyko BRICS šalių susitikimas, per kurį buvo nutarta įsteigti BRICS banką, o šiame susitikime iniciatyva buvo plėtojama toliau. Planuojama, kad banko kapitalas bus 50 mlrd. JAV dolerių. Kalbėdamas apie BRICS Rusijos prezidentas išskyrė Kiniją: „Kinija mūsų svarbiausia prekybos partnerė. Mes bendradarbiaujame atominių reaktorių srityje, dujų išgavimo srityje.“ Šie V. Putino žodžiai nebuvo tušti: per dvišalį valstybių susitikimą Rusijos dujų gigantas „Gazprom“ ir Kinijos „National Petroleum Corporation” pasirašė ilgalaikį susitarimą tiekti mažiausiai 38 mlrd. kubinių metrų dujų kasmet.

Kaip ir buvo tikėtasi, spaudos konferencija neapsiėjo be Sirijos klausimo aptarimo. V. Putinas buvo griežtos nuomonės teigdamas, kad G20 šalys didelį dėmesį skyrė Sirijos problemai: „tik JAV, Prancūzija, Kanada ir Turkija pasisako už intervenciją, D. Cameronas taip pat palaiko šią nuomonę, tačiau JK parlamentas nusprendė kitaip. Kitos šalys turi kitokią nuomonę, todėl atakos prieš Siriją negalima pateisinti.“ Šiuo atveju reikėtų pasakyti, kad BRICS šalys laikėsi vieningos nuomonės ir pademonstravo solidarumą, taip sustiprindamos tarpusavio ryšį siekiant atsvaros JAV dominavimui tarptautiniuose santykiuose.

Kitaip nei V. Putino susitikimas su žurnalistais, JAV prezidento spaudos konferencija, nors per ją ir buvo paliestos ekonominės aktualijos, aiškiai buvo skirta Sirijos klausimui. B. Obama, padėkojęs Peterburgo samito rengėjams už darbingą susitikimo aplinką, santūriai teigė, jog nors ekonominė krizė prasidėjo beveik prieš penkerius metus, tai nereiškia, kad visos pasaulio ekonominės problemos yra išspręstos: „pastaruoju metu besiplėtojančios ekonomikos pradėjo buksuoti, todėl turime dirbti išvien. Ekonomika turi augti, o žmonės privalo turėti darbą“, – sakė B. Obama. Užsimindamas apie besitęsiančią krizę, JAV prezidentas netiesiogiai konstatavo ekonomines problemas euro zonoje ir BRICS šalyse. Po trumpų pamąstymų apie ekonomiką demokratų lyderis 45 minutes su žurnalistais diskutavo apie Sirijos cheminį ginklą ir B. Assado režimą. Kitaip nei V. Putinas, B. Obama akcentavo, kad intervencija į Siriją yra būtina: „Assadas yra atsakingas už tai, kas dedasi Sirijoje. Ženevos konvencija numato, jog negalima naudoti cheminio ginklo, už tai pasisakė daugiau nei 90 proc. pasaulio gyventojų, todėl Sirijos cheminės atakos prieš civilius gyventojus, ypač vaikus, yra nepateisinamos. Nors tai nepopuliarus sprendimas, Sirijos režimas turi atsakyti“, – griežtos nuomonės laikėsi B. Obama. JAV prezidentas konstatavo: „aš buvau išrinktas, kad stabdyčiau karus, o ne kad juos skatinčiau. Praėjusius ketverius su puse metų stengiausi užtikrinti taiką pasaulyje. Bet šiuo atveju mes turime imtis veiksmų, kad Sirijos konfliktas baigtųsi.“ Vis dėlto, kaip atskleidė tolesnė įvykių eiga, po Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir JAV sekretoriaus Johno Kerry‘io susitikimo buvo priimtas Rusijos pasiūlytas planas (nors apie tai anksčiau kalbėjo būtent J. Kerry) spręsti Sirijos problemą taikiai – išreikalauti iš B. Assado sutikimo sunaikinti Sirijos cheminio ginklo atsargas dalyvaujant didžiųjų pasaulio valstybių ir tarptautinės bendruomenės atstovams. Tad šiuo atveju galima pasakyti, kad G20 šalių spaudimas JAV buvo vienas iš įtakojančių veiksnių, lėmęs B. Obamos apsisprendimą.

Apibendrinant G20 vadovų susitikimo Sankt Peterburge rezultatus galima konstatuoti, kad ekonominiai klausimai buvo išspręsti ganėtinai pozityviai. Tolesni lyderių veiksmai ir diskusijos persikels į Australijos miestą Brisbeną (ten numatytas kitas G20 viršūnių susitikimas), jame bus siekiama „vienodų žaidimo taisyklių“ globalioje ekonomikoje. Nors konkrečių politinių sprendimų ir nebuvo priimta, galima pažymėti, kad ir politines lygtis pasaulio politinis elitas sugebėjo pakreipti pozityvia linkme.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 24)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras