Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Kodėl pasitraukė kompanija „Chevron“? (17)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2013 10 16

Šiuo metu energetinės nepriklausomybės tema Lietuvoje yra aktualiausia. Todėl JAV kompanijos „Chevron“ sprendimas pasitraukti iš skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkurso Vakarų Lietuvoje tapo išskirtiniu įvykiu. Tokį savo žingsnį amerikiečiai paaiškino tuo, kad, kol jie dalyvavo konkurse, buvo priimti ar vis dar svarstomi daugiau nei 25 svarbūs teisės aktai, o tai turi įtakos jų planams ir keičia galimybes.

Dabar abejotina, kad artimiausiu metu skalūnų dujos galėtų tapti Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimo instrumentu. Nenuostabu, kad opozicija iš karto apkaltino valdančiuosius (pirmiausia aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį ir premjerą Algirdą Butkevičių) pasyvumu ir nesugebėjimu sudaryti palankių sąlygų strateginiam investuotojui. „Tai yra visiškas Vyriausybės fiasko. Nuo pat pradžios akivaizdžiai matėsi labai nekoordinuotas Vyriausybės ir Seimo daugumos veikimas šiuo klausimu. Aplinkos ministras palaikė „Chevron“ atėjimą, o tam tikri socialdemokratai įvairiais būdais stengėsi tai blokuoti, chaotiškai keisdami teisinę aplinką“, – sakė Seimo liberalų lyderis E. Masiulis. 

Savo ruožtu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A. Salamakinas atmetė versiją, kad „Chevron“ pasitraukė dėl nesutvarkytos teisinės bazės ar galimų didelių mokesčių, nes kol kas įstatymas apmokestinti išgaunamas skalūnų dujas 40 proc. nėra priimtas ir mokesčiai siekia 2–18 proc. priklausomai nuo išgaunamo dujų kiekio. Jo manymu, amerikiečiai pasitraukė dėl to, kad Lietuva nenorėjo atiduoti sėkmės mokesčio, t. y. įnašo, kurį kompanija „Chevron“ turėtų įnešti kaip užstatą prieš pradėdama ieškoti skalūnų dujų. A. Salamakino teigimu, jei išteklių nebūtų rasta, „Chevron“ planavo atsiimti užstatą, tačiau Lietuva su tuo nesutiko, nes JAV kompanijos veiksmai neišvengiamai sudarkytų Lietuvos kraštovaizdį. Tai amerikiečių netenkino ir jie pasitraukė. Socialdemokrato A. Salamakino bendrapartietė I. Šiaulienė pridūrė, kad valdantieji yra nepagrįstai vienpusiškai kaltinami dėl „Chevron“ veiksmų. „Visuomenė vienpusiškai informuojama, kad tai yra Vyriausybės ar Seimo valdančiosios daugumos klaidos. (...) Pasitraukimas nėra mūsų neatsakingas žingsnis“, – specialiai surengtoje spaudos konferencijoje sakė parlamentarė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė į JAV energetikos giganto pasitraukimą reagavo gana santūriai. Ji neskubėjo ieškoti kaltų, bet išreiškė susirūpinimą. „Gal neieškokime kaltų. Išties turėtume tiesiog susirūpinti tuo, kad mūsų paskutiniai veiksmai labai žymiai pakeitė teisinę aplinką būsimam investuotojui, ir investuotojas traukiasi. (...) Faktas yra tikrai prastas, mūsų vienas iš strateginių projektų komplikavosi ir, matyt, bus tam tikra pauzė. Mūsų žemės gelmių turtai niekur nepabėgs, bet tam tikra prasme energetinis savarankiškumas iš dalies atitolsta“, – sakė šalies vadovė.

Štai tokie faktai ir reakcijos. Klausimas yra paprastas: kompanija „Chevron“ išėjo pati ar buvo sąmoningai išstumta socialdemokratų ir jų partnerių?

Pirmuoju atveju galima pažymėti, kad verslininkai visada tikisi palankiausių sąlygų. Žinodama, kad Amerika Lietuvoje vertinama kaip strateginė partnerė, „Chevron“ greičiausiai tikėjosi išskirtinio požiūrio, kurį taip pat turėtų paskatinti mūsų kova su Rusijos „Gazprom“ dėl pigesnių dujų. Kartu skalūnų dujų kiekis ir išgavimo galimybės Lietuvoje nėra iki galo aiškūs (Lenkijos pavyzdys jau parodė, kad pirminės labai optimistinės prognozės gali nepasiteisinti), todėl tikėtiną riziką reikia sumažinti iki minimumo. Mūsų valdantieji iš tiesų pasistengė, kad didesnė dalis sąnaudų tektų amerikiečiams, o Lietuvai apčiuopiamas pelnas, tai amerikiečių kompanijai, suprantama, netiko.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad socialdemokratai – tikri didvyriai: ir šalies neleido apiplėšti, ir jos gamtos suniokoti, ir į vietinės bendruomenės interesus atsižvelgė. Na, o norinti visko veltui „Chevron“, susidūrusi ne su kokiu nors Hondūru, o su civilizuota valstybe, kuri siekia savo interesų, buvo priversta trauktis grynai dėl verslo sumetimų. Tačiau greičiausiai ne viskas yra taip paprasta, kaip atrodo.

Išskirtinio dėmesio šiuo atveju yra vertas A. Butkevičiaus patarėjos aplinkosaugos klausimais Jūratės Juozaitienės pasisakymas per pokalbį su Žygaičių gyventojais: „Jei mes išlaikysim savo 40 proc., jie patys išeis, nes jie pasiskaičiavo, kad ten nėra tokio didelio dujų kiekio. Mokant 40 proc. jiems čia visai neapsimoka ir jų nedomina. Tai yra gražus išėjimas, kur nenukentės nei jų savigarba, nei mūsų.“ Kitaip tariant, sąmoningas pasilikimas prie 40 proc. mokesčio reiškė neišvengiamą „Chevron“ pasitraukimą. Tai gal, atsižvelgiant į paskaičiavimus, galima buvo vardan Lietuvos interesų sumažinti šį skaičių? Turbūt taip ir nesumažino. Kodėl? Galbūt todėl, kad konjunktūriniai politiniai interesai valdantiesiems šiuo metu yra svarbesni už strateginės svarbos projektus.

Visi ženklai rodo, kad jau prasidėjo prezidentinė rinkimų kampanija ir D. Grybauskaitės oponentai pradėjo puolimą (prisiminkime istoriją su generaliniu prokuroru ir Seimo vadovybės kaita bei kalbas apie vieningą kandidatą). Šiame kontekste manytina, kad „Chevron“ išstūmimas yra dar viena atakos dalis siekiant sumenkinti šalies vadovę. Ji turbūt buvo viena iš tų, kurie žadėjo kompanijai palankias perspektyvas (taip pat viešėdama JAV), o dabar atrodo nerimtai. Socialdemokratai liko tautos gynėjais, o dėl Lietuvos energetinės nepriklausomybės, tai amerikiečiai patys nusprendė trauktis, kai suprato, kad turi reikalų ne su bananų respublika.

Kaip vertinti dabartinę situaciją? Be skalūnų dujų Lietuva neprapuls, ypač jeigu bus pastatytas suskystintų dujų terminalas (pagaliau bus lengviau sudėlioti Lietuvos energetinio apsirūpinimo žemėlapį), tačiau vieną kortą, tegul ir ne itin stiprią, bet vis dėlto reikšmingą derybiniame žaidime su „Gazprom“, Vyriausybė atvirai išmetė. Susiklostė keista situacija: viena ranka A. Butkevičius principingai reikalauja iš Rusijos mažesnės dujų kainos, o kita silpnina savo derybines pozicijas. Todėl neišvengiamai kyla klausimas: kieno interesus, be savo, šiuo atveju gina valdantieji? Gal kažkas Rytuose už palankius sprendimus tiesiog žada daugiau nei kažkas Vakaruose, tikintis deklaruojama strategine partneryste?

Dar vienas blogas dalykas šiame kontekste yra susijęs su šalies įvaizdžiu. Kaip pažymėjo aplinkos ministras V. Mazuronis ir apie ką nuolat šneka nepriklausomas energetikos ekspertas R. Švedas, nesinorėtų, kad mūsų valstybei būtų prilipdyta pažadukės, kuri kažką sugalvoja, pažada, o paskui apsigalvoja, etiketė, nes tai gali kainuoti labai brangiai.

Apibendrinant galima teigti, kad įvykis su kompanija „Chevron“ turi labiau neigiamą nei teigiamą atspalvį. Pozityvus momentas yra nebent tas, kad mūsų gelmės nebus draskomos hidrauliniais plėšimais, pumpuojant į juos chemikalus (pavyzdžiui, prancūzai to irgi atsisakė). Tačiau labiausiai liūdina įtarimas, kad tai buvo padaryta ne tiek vardan tautos, kiek dėl korporacinių ar asmeninių politinių interesų, kartu sumenkinant valstybės, kaip patikimos partnerės, įvaizdį.  

Straipsnyje panaudota lrytas.lt, BNS, ELTA ir alfa.lt medžiaga.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 17)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras