Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Kinija sieks naujos pasaulio tvarkos (1)

2013 10 23

Atsakydamas į chaosą Jungtinėse Valstijose dėl skolos lubų, Pekinas akcentuoja, kad pasaulis turi tapti kiek įmanoma mažiau priklausomas nuo Vašingtono. Kinija nepatenkinta visuotine JAV lyderyste, todėl ragina besivystančias ekonomikas sukurti naują pasaulio tvarką, kuri būtų ne tokia priklausoma nuo amerikiečių vidaus politikos kaitos. Tiesa, besivystančios visuotinės galios neturi vizijos, kokia turėtų būti postamerikietiška pasaulio tvarka.

Kinijos vyriausybė pasinaudojo galimybe suabejoti visuotine JAV galia. Rastas palankus momentas prabilti apie pasaulį, kuriame Amerikos įtaka būtų mažesnė. Pekinui nepriimtinos tokios nerimą keliančios dienos, kai kitų šalių likimai atsiduria „veidmainiškos“ valstybės rankose. Dėl to reikalinga nauja pasaulio tvarka, kurioje visos dalyvės, didelės ar mažos, turtingos ar neturtingos, būtų gerbiamos. Būtų vertinami jų interesai, rūpinamasi jų apsauga.

Tačiau esama nuomonių, kad Kinijos atsakas į politinę krizę Vašingtone yra daugiau retorinis. Kinija paprasčiausiai siekia sumažinti Jungtinių Valstijų įtaką pasaulyje, o tam esą padėtų nauja tarptautinė tvarka. Vis dėlto besivystančios šalys siekia kuo daugiau politinės ir ekonominės galios. Brazilija, Kinija ir Indija bando nenusileisti Kanadai, Prancūzijai, Vokietijai, Italijai, Didžiajai Britanijai ir minėtoms Jungtinėms Valstijoms. Prognozuojama, kad iki 2050 metų Brazilija, Kinija ir Indija kartu sudarys 40 proc. visuotinės ekonomikos pasirodymo, o tai atspindės jų didėjančią galią.

Tiesa, besivystančios šalys nėra vieningos. Kinijai atsirado proga padidinti savo visuotinę įtaką, nes Vakarų sistema neišvengia ginčų. Tačiau Kinijos lyderiai neturi aiškių gairių, kokia turėtų būti ta minėta tvarka. Propagandos mašina šioje šalyje bando įteigti, kad Vakarų valstybės silpnėja. Tai leidžia susireikšminti pačiai Kinijai, kuri gerokai skiriasi nuo kitų besivystančių ekonomikų tiek galia, tiek ūkio laimėjimais, nepaisant dabartinio jo sulėtėjimo.

Vis dėlto Europa ir JAV nusiteikusios skeptiškai dėl neva įvykusio visuotinio pasikeitimo, ypač – kalbant apie Kiniją. Daugeliui pasaulio šalių Kinijos lyderystė nepriimtina. Šios valstybės požiūris į demokratines vertybes dar labiau stiprina tokį nusiteikimą. Kinija nėra demokratija, o JAV ir Europos Sąjunga (ES) dabar labiausiai rūpinasi vidaus reikalais, bet ne įvairiais pasaulio tvarkos scenarijais.

Pagal 2013 m. spalio 18 d. „Deutsche Welle“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras