Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Neišspręstų konfliktų Pietų Kaukaze tarptautinis kontekstas – Khojaly genocidas

2014 02 26

2014 metų vasario 24 dieną Geopolitinių studijų centras drauge su Azerbaidžano jaunimo organizacija Lietuvoje (http://www.ayol.lt/) ir Azerbaidžano Respublikos ambasada Lietuvoje (http://www.azembassy.lt/) organizavo pirmąjį tarptautinį renginį „Neišspręstų konfliktų Pietų Kaukaze tarptautinis kontekstas – Khojaly genocidas“, skirtą Khojaly (Chodžaly; 1992-02-26) genocidui ir Kalnų Karabacho konfliktui nušviesti. Renginys vyko Mykolo Romerio universitete. Šis renginys buvo skirtas Khojaly įvykių aukoms paminėti ir pasvarstyti, kaip tarptautinė bendruomenė gali apginti karo aukų bei dingusių be žinios civilių gyventojų artimųjų ir sužeistųjų interesus.

Renginio dalyviams buvo suteikta galimybė pamatyti dokumentinį Mindaugo Urbonavičiaus filmą „Begalinis koridorius“, kuriame ne tik nagrinėjamos Khojaly įvykių priežastys, kalbinami abiejose konflikto pusėse dalyvavę žmonės, bet ir atsekami nukentėjusiųjų per tragediją likimai. Filmas yra vadinamas ryškiausia 2013 metų Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ premjera. Gyvi, emocingi kadrai priminė žiūrovams, kaip svarbu už žuvusiųjų statistikos įžvelgti skausmingas atskirų žmonių, kurių gyvenimus pakeitė kariniai konfliktai, istorijas. Tokio pobūdžio filmai neleidžia atsiriboti nuo tragedijų ir priverčia žiūrovą iš naujo permąstyti savo vertybes, atsisakyti atsainių, neatsargių vertinimų aukų ir nukentėjusiųjų atžvilgiu.

Filmo režisierius M. Urbonavičius išsakė mintį, kad tokio pobūdžio renginiai yra reikšmingi visoms pasaulio tautoms. Juk, pasak budizmo filosofijos, kai kur nors drugelis suplazda sparneliais – kitame pasaulio krašte kyla uraganas.

Azerbaidžano Respublikos ambasadorius Lietuvoje dr. Hasanas Mammadzada trumpai pateikė informaciją apie teritorijas, dėl kurių kilo ginčas tarp Azerbaidžano ir Armėnijos, ir pabrėžė, kad labai svarbu ieškoti šio konflikto sprendimo būdų atsižvelgiant į tarptautinės teisės normas.

Renginio moderatorius doc. dr. Laurynas Biekša pažymėjo, kad tarptautinės bendruomenės įtaka konfliktuojančioms pusėms yra labai menka, nes, nepaisant išsakytos pozicijos ir tarptautinės teisės reikalavimų, konfliktas tarp Azerbaidžano ir Armėnijos tebesitęsia.

Geopolitinių studijų centro direktorė Greta Monika Tučkutė į šį konfliktą žvelgė plačiau ir pristatė geopolitinius konflikto aspektus, apžvelgė aktualiausius įvykius Ukrainoje, karo Gruzijoje 2008 m. pasekmes ir svarstė, kurioms šalims šių konfliktų kurstymas yra naudingas.

Renginyje dalyvavo ir Nevyriausybinių organizacijų valstybinės paramos tarybos prie Azerbaidžano Prezidento institucijos atstovas Mustafa Gurbanli, kuris pabrėžė palaikymo iš Lietuvos pusės svarbą Azerbaidžanui.

Po renginio vykusiame priėmime mokslininkams buvo suteikta galimybė susipažinti su Azerbaidžano Respublikos atstovais, neformaliai pabendrauti ir aptarti galimo bendradarbiavimo gaires.

Geopolitikos studijų centro direktorė Greta Monika Tučkutė, Nevyriausybinių organizacijų valstybinės paramos tarybos prie Azerbaidžano Prezidento institucijos atstovai Aitaj Alikhanli ir Mustafa Gurbanli

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (6)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (19)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (71)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (7)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras