Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Šaltoje draugiškoje atmosferoje – ar išsaugos „Gazprom“ savo pozicijas posovietinėje erdvėje? (15)

Inokentij Adjasov
2014 02 28

Lietuvos energetinės nepriklausomybės klausimas yra tiesiogiai susijęs su „Gazprom“. Geopolitika.lt siūlo šiek tiek sutrumpintą tinklalapio Lenta.ru straipsnio, kuriame analizuojami Rusijos dujų milžino santykiai su partneriais posovietinėje erdvėje (taip pat ir su Baltijos valstybėmis) ir jo verslo perspektyvos šiame regione artimiausioje ateityje, vertimą.

***

2014 m. Rusijos „Gazprom“ laukia visa virtinė derybų su partneriais iš buvusių SSRS šalių. Nuo šių derybų rezultatų priklausys, ar pasikeis monopolininko vaidmuo regionuose, kurie tradiciškai priklauso Rusijos įtakos sferai. Iš Centrinės Azijos jį aktyviai išstumia kinai, iš Baltijos valstybių – europiečiai, o dujų kontraktai su Ukraina jau seniai prarado ekonominį turinį ir tapo politikos dalimi. Tačiau palanki tarptautinė ekonominė konjunktūra gali suteikti koncernui „Gazprom“ erdvės manevrui siekiant sustiprinti savo pozicijas šiuose regionuose.

2014 m. „Gazprom“ prasidėjo labai sėkmingai. Stiprūs šalčiai Europoje staigiai pakėlė nekontraktinių suskystintų dujų kainą pasaulio biržose ir jos tapo brangesnės už dujas, kurias Rusijos gigantas tiekia vamzdynais. Tai leis koncernui daugiau nedaryti nuolaidų vartotojams.

Naudingas Rusijos dujų koncernui ir tas faktas, kad buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje, nors būta plačiai svarstytų valdžios planų, taip ir nebuvo pastatytas nė vienas suskystintų dujų terminalas. Apie ketinimus realizuoti tokius projektus buvo paskelbta Lietuvoje ir Ukrainoje, taip pat Azerbaidžane (kuro eksportui), tačiau vargu ar šie terminalai atsiras artimiausioje ateityje.

Ir vis dėlto, net atsižvelgus į nurodytus veiksnius, negalima nepripažinti: per pastaruosius 10 metų „Gazprom“ – kadaise monopolininko buvusios Sovietų Sąjungos dujų rinkoje – pozicijos rimtai susilpnėjo ir vargu ar 2014 m. Rusijos koncerno įtaka šioje rinkoje vėl pradės didėti.

Ukraina – klientas numeris vienas

2013 m. Ukraina įsigijo iš Rusijos kur kas mažiau dujų nei anksčiau: praėjusių metų sausio–lapkričio mėnesiais eksportas sudarė 23,7 mlrd. kubinių metrų, nors parduoti buvo planuota 25 milijardai. O 2012 m. Kijevas nupirko iš „Gazprom“ beveik 33 mlrd. kubinių metrų dujų.

Beveik visus metus Ukraina reikalavo iš Rusijos naujų nuolaidų, juk 2013 m. vidutinė dujų kaina jai viršijo 410 dolerių už tūkstantį kubinių metrų – ir tai dar su 100 dolerių nuolaida, kurią numato Charkovo susitarimai. „Gazprom“ nusileido pačioje metų pabaigoje: po V. Janukovyčiaus atsisakymo pasirašyti Ukrainos asociacijos su ES sutartį Maskva sumažino Kijevui dujų kainą iki 268,5 dolerio už tūkstantį kubinių metrų.

Vienas iš ukrainiečių argumentų buvo tas, kad, padarius nuolaidą, Kijevas pasižada pirkti rusiškų dujų daug daugiau ir „Gazprom“ gaus didesnį pelną dėl padidėjusios eksporto apimties, o ne dėl kainos. Tačiau, sprendžiant iš Ukrainos energetikos ir anglių pramonės ministerijos pareiškimų, Kijevas ketina pirkti Rusijoje daugiausia 30–35 mlrd. kubinių metrų dujų. Jeigu Ukraina pirks 30 mlrd. kubinių metrų po 268,5 dolerio, ji sutaupys (suprask, „Gazprom“ praras) apie 4,2 mlrd. dolerių.

Taip pat Kijevas nesiruošia atsisakyti minties išgauti skalūnines dujas. 2013 m. lapkritį buvo pasirašyta sutartis su „Chevron“ dėl Olesskij telkinio (vakarų Ukrainoje) produkcijos padalinimo. Ukrainiečių vertinimais, kasmet ten galima bus išgauti 8–10 mlrd. kubinių metrų dujų (Rusijos ekspertai abejoja tokiais skaičiais). Be to, Ukraina kartu su „Shell“ ruošiasi pradėti eksploatuoti Juzovskij skalūninių dujų telkinį Charkovo srityje. Ar šie planai bus realizuoti, neaišku (...), bet nuo „Gazprom“ ši Ukrainos vidaus politikos dalis priklauso visai mažai.

Yra ir dar vienas veiksnys, rimtai komplikuojantis Rusijos koncerno santykius su Kijevu – 2,7 mlrd. dolerių skola už dujas, kurias Ukraina suvartojo 2013 metais. Kaip Maskva atgaus šią skolą (2014 m. pradžioje ji jau viršijo 3 mlrd. dolerių), neaišku, ypač Ukrainos politinės krizės sąlygomis.

Mažai tikėtina ir tai, kad 2014 m. iš mirties taško pajudės nuo 2003 m. vykstančios derybos dėl dujų transportavimo konsorciumo Ukrainos dujų transportavimo sistemos pagrindu sukūrimo. Be to, 2013 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais dujų tranzitas į Europos ir NVS šalis per Ukrainą sumažėjo iki 54,4 mlrd. kubinių metrų (nuo 84,2 mlrd. 2012 metais).

Kol kas galima sakyti, kad dujų kainos nuolaida, suteikta Kijevui, koncernui „Gazprom“ turėjo tik vieną teigiamą pasekmę: Ukraina nusprendė daugiau nebeieškoti alternatyvių dujų tiekėjų.

Centrinės Azijos praradimas

Dar prieš dešimt metų „Gazprom“ iš esmės buvo Centrinės Azijos dujų supirkimo monopolininkas (tik nedidelį jų kiekį Turkmėnija tiekė Iranui). Atrodė, kad vietiniai gamintojai dar SSRS laikais pastatytais dujotiekiais („Buchara–Uralas“ ir „Centrinė Azija–Centras“) amžinai pardavinės visas savo eksportines dujas Rusijai, o „Gazprom“ vykdys savo įsipareigojimus Ukrainai, reeksportuodamas Centrinės Azijos „žydrąjį kurą“. Tačiau 2009 m. į procesą įsikišo kitas pajėgus žaidėjas – Pekinas: tada ir prasidėjo Turkmėnijos dujų tiekimas į Kiniją, ir vyko jis dujų, kurios prieš tai buvo pardavinėjamos Rusijai, sąskaita („Gazprom“ duomenimis, Turkmėnijos „žydrojo kuro“ importas sumažėjo nuo 42,3 mlrd. kubinių metrų 2008 m. iki 10,7 mlrd. 2013 m.).

Ašchabado keliu akivaizdžiai ruošiasi žengti ir Taškentas. Nuo 2014 m. Uzbekistanas visiškai sustabdė dujų eksportą į Rusiją, paaiškinęs savo sprendimą dujotiekio gedimu. Kuras iš šios šalies kainavo „Gazprom“ po 253 dolerius už tūkstantį kubinių metrų.

Kinija akivaizdžiai nori sudaryti kontraktus visoms eksportinėms Centrinės Azijos dujoms. Tam Ašchabadas ir Taškentas jau gavo milijardinius kreditus (pirmiausia – prekine išraiška), ir Pekinas vargu ar leis koncernui „Gazprom“ sugrįžti į regioną kaip visateisiam rinkos žaidėjui.

Sudėtingas Pietų Kaukazas

2010 m. Rusija pasiūlė Azerbaidžanui pirkti visas jo dujas, bet Baku tada nepanoro tokio glaudaus bendradarbiavimo su rusų monopolininku, pareiškęs, kad laisvų dujų respublikoje gali atsirasti tik po telkinio „Sach-Deniz-2“ paleidimo visu pajėgumu (maždaug 2017–2018 metais).

Azerbaidžanas akivaizdžiai nenori, kad jo dujos būtų naudojamos „Pietų srautui“ pripildyti, ir „Gazprom“, atrodo, turės susitaikyti su tokia jo pozicija.

Kur kas geriau klostosi Rusijos dujų milžino santykiai su Armėnija. Nuo 2014 m. sausio 16 d. koncernui visiškai priklauso „ArmRosgazprom“, o po to, kai 2013 m. gruodį Jerevanas nusprendė įstoti į Muitų sąjungą, „Gazprom“ paskelbė, kad mažina dujų kainą Armėnijai nuo 270 iki 180 dolerių už tūkstantį kubinių metrų (iš viso 2013 m. ji gavo iš Rusijos apie 2 mlrd. kubinių metrų).

Gruzija dar praėjusio dešimtmečio viduryje atsisakė dujų importo iš Rusijos ir dabar gauna jas iš Azerbaidžano lengvatine 200 dolerių už tūkstantį kubinių metrų kaina.

Smūgis iš šiaurės vakarų

Baltijos valstybės – ne pati didžiausia dujų rinka buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje, tačiau jos tapo tiesioginio „Gazprom“ ir ES interesų susidūrimo lauku. Europos Sąjunga reikalauja, kad Rusijos koncernas Lietuvoje ir Estijoje vykdytų Trečiojo energetikos paketo sąlygas.

„Gazprom“ pasiūlė kompromisą: jis sumažina dujų kainą 20 procentų, jeigu Lietuva atsisako „Lietuvos dujų“ restruktūrizacijos. Dabartinis Rusijos koncerno ir „Lietuvos dujų“ kontraktas baigia galioti šių metų pabaigoje, tačiau „Gazprom“ akivaizdžiai nesiruošia nusileisti tol, kol jam nebus suteiktos jo nuosavybės Lietuvoje saugumo garantijos. Maskva taip pat reikalauja, kad už dujų kainos nuolaidą Vilnius užtikrintų nenutrūkstamą dujų tranzitą į Kaliningradą (2013 m. vasarą Lietuvos valdžia pagrasino jį sustabdyti). 2011 m. Latvija ir Estija, kitaip negu Lietuva, sugebėjo gauti iš Rusijos dujų kompanijos 15 procentų kainos nuolaidą.

„Gazprom“ neslepia, kad planuoja patekti į dujų skirstymo rinką Europos Sąjungos šalių viduje, ir Baltijos valstybės gali tapti tuo poligonu, kuriame koncernas galės išbandyti savo veiksmų algoritmą aktyviai taikomo Trečiojo energetikos paketo sąlygomis.

Baltarusija – stabilumo teritorija

Minskas šiandien turbūt yra vienintelis „Gazprom“ partneris NVS erdvėje, dėl kurio jam neskauda galvos. Pagrindinės priežastys yra dvi. Pirmiausia, visa Baltarusijos dujų transportavimo sistema yra „Gazprom“ nuosavybė, ir tai leidžia koncernui vykdyti dujų tiekimą į Europą nepriklausomai nuo vietinės valdžios nuomonės. Antra, Minskas perka rusų dujas vos po 167 dolerius už tūkstantį kubinių metrų (anksčiau buvo kalbama apie 175 dolerius).

Dėl politinio ir ekonominio nestabilumo Ukrainoje, taip pat dėl akivaizdaus ES priešinimosi „Pietų srauto“ statybai, „Gazprom“ žiūri į Baltarusiją kaip į geriausią koridorių dujų eksportui į Europą didinti. Todėl dar prieš kelerius metus atsirado dujotiekio „Jamalas–Europa-2“ – 15 mlrd. kubinių metrų dujų metinio pajėgumo su galimybe jį padidinti – projektas. Tačiau šis projektas susidūrė su rimtu pasipriešinimu iš Lenkijos, per kurią turėtų būti tiesiamas naujas vamzdis, pusės. Dar 2013 m. jos prezidentas B. Komorowskis užtikrino Ukrainos vadovą V. Janukovyčių, kad Lenkijos valdžia nedalyvaus Rusijos dujų projektuose, kurie kelia grėsmę Kijevo interesams.

Bet „Gazprom“ neatsisako planų pastatyti antrą „Jamalas–Europa“ liniją iki 2018–2019 metų. Preliminariais skaičiavimais, ji kainuos apie 5 mlrd. dolerių.

2014 m. situacija išorinėse rinkose (pirmiausia Vakarų Europoje) bus palanki Rusijos dujų monopolininkui: atsigaunančiai ES ekonomikai prireiks daugiau kuro. Tai sukurs koncernui „Gazprom“ laiko ir finansinį resursą savo pozicijoms NVS dujų rinkoje stiprinti. Vienintelis klausimas, ar sugebės jis šiuo resursu pasinaudoti.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 15)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (94)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras