Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kaip Putinas padeda JAV atsikratyti „geopolitinės konkurentės Nr. 1“, arba galimos Rusijos intervencijos į Ukrainą geopolitinės pasekmės (233)

Maksym Khylko, filosofijos mokslų kandidatas, tarptautinių santykių magistras (Kijevas, Ukraina)
2014 03 03

Nustebinti pasyvios Vašingtono reakcijos į Rusijos intervenciją Kryme Vakarų apžvalgininkai rašo, kad JAV laivyno įvedimas į Juodąją jūrą galėtų efektyviau apmalšinti Putino įkarštį nei Obamos pareiškimas. Žinoma, turi teisę egzistuoti ir įprastas aiškinimas, kad atseit visa bėda ta, jog Obama – silpnas. Tačiau tikrosios priežastys glūdi truputį giliau.

Kas JAV yra svarbiau ilgalaikėje perspektyvoje: apginti Krymo priklausomumą Ukrainai ar visam laikui atsikratyti Rusijos kaip strateginės konkurentės? Rizikuoju spėti, kad antra. Dabar pasvarstykime, kokios Rusijai būtų „mačo“ Putino karinio įsiveržimo į Ukrainą pasekmės nuolaidžiaujant „išskydėliui“ Obamai.

1. Tarptautinis Rusijos įvaizdis bus sunaikintas. Rusija taps atstumta šalimi, tokia kaip Šiaurės Korėja, su visomis iš to plaukiančiomis pasekmėmis. Rusiją ne tik pašalins iš Didžiojo aštuoneto, bet ir politinių bei ekonominių santykių su ja lygmuo bus sumažintas iki minimumo. Būtinai bus įvestos ekonominės sankcijos. Rusijos nuomonė Sirijos, Irano ir kitais klausimais daugiau nieko nebedomins.

2. Neatlaikiusi karinių išlaidų naštos Rusijos ekonomika žlugs, kartu mažėjant naftos dolerių srautui. Rusijos agresyvumo išgąsdinta Europa skubės pereiti prie alternatyvių energijos šaltinių naudojimo, įskaitant skalūnų ir suskystintas dujas; netgi branduolinių reaktorių darbo Vokietijoje atnaujinimas gali būti laikomas mažesniu blogiu. Europa nenorės padėti Rusijai ginkluotis, toliau mokėdama milijardus už dujas. Visi supras, kad Putinas nesustos – toliau bus Baltijos valstybės, kuriose taip pat daug rusakalbių, ir štai tada Europa bus priversta įsitraukti į karą – ją įpareigos 5-asis NATO sutarties straipsnis.

3. Putino režimas sugrius po ekonomikos griūties, kuri neišvengiamai prasidės dėl naftos dolerių srauto sumažėjimo ir užsitęsusio karo – jis lengvas atrodo tik niekada iš tikrųjų nekariavusiems Putino generolams. Žmonės yra pasirengę pakęsti diktatorių tik tol, kol jis moka jiems daugmaž normalias algas.

4. Dėl kariuomenės susilpnėjimo Rusija praras galimybę kontroliuoti savo sienas. Jeigu, neduok, Dieve, bus karas – tai bus baisus karas. Taip, Rusijos ginkluotosios pajėgos yra kelis kartus didesnės už Ukrainos, bet kariauti tai reikės Ukrainos žemėje. Ir kad ir ką bepasakotų Kremliaus kontroliuojama TV, joks sutikimas su duona ir druska rytinėse Ukrainos srityse Rusijos kareivių nelaukia. Kai tiktai Rusijos armija įklimps vakarų fronte, kas tada sulaikys Kaukazą nuo naujo sukilimo? Jeigu agresija pastatys Rusiją už tarptautinės teisės ribų, kas tada sulaikys Japoniją nuo bandymų atgauti prarastas salas? Tarp kitko, Kinijos mokyklų vadovėliuose Rusijos Tolimieji Rytai vadinami „laikinai prarastomis teritorijomis“...

5. NATO šalys Europoje pagaliau pradės skirti daugiau lėšų gynybai, ko taip seniai ir nesėkmingai siekia Vašingtonas. Europiečiai mažino savo karines išlaidas guosdamiesi viltimi, kad Vašingtonas pervertina Maskvos agresyvumą. Putinas gali įrodyti, kad grėsmė anaiptol nėra pervertinta. Bus atkurta NATO vienybė.

Susumuokime. „Nedidelis pergalingas karas“, kaip tikriausiai Putinui žada generolai, nekariavę prieš armijas, didesnes nei Gruzijos (jos armijos anaiptol nemenkinant), gali baigtis ir pačios Rusijos, ir Putino režimo žlugimu. Su Amerikos geopolitine konkurente Nr. 1 bus baigta. Tada NATO narės Europoje sutiks didinti savo karines išlaidas, galų gale suteikdamos amerikiečiams galimybę susitelkti ties Ramiojo vandenyno regionu.

O kad dėl to nukentės Ukrainos žmonės – na, tokioms aukoms Obama tikriausiai yra pasirengęs. Juk jis nežiūri rusų televizijos – iš kurgi jam žinoti, kad amerikiečiams Ukraina, na, yra labai brangi.

Žinoma, Putinas visa tai supranta ir tikriausiai planuoja apsiriboti diversinėmis operacijomis bei ginklų dalinimu prorusiškiems radikalams Kryme, Donbase (per Azovą) ir Odesos regione (per Padniestrę), suteikdamas Ukrainos piliečiams galimybę patiems sukelti pilietinį karą. Bet tik sulaikyti stichiją Putino strategų suplanuotose ribose vargu ar pavyks – juk cinikų pakanka ne tik Kremliuje. 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 233)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras