Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Pigus rublis ir brangi nafta (83)

Vaidotas Šernius
2014 03 05

Pastaruosius porą mėnesių Rusijos rublis nuolat ritasi žemyn. Maskvos biržoje euras ir doleris pasiekė seniai regėtas aukštumas. Dar iki konflikto Kryme nuo šių metų pradžios rublis jau buvo praradęs daugiau kaip 7 procentinius punktus savo vertės JAV dolerio ir euro valiutų krepšelio atžvilgiu. Kovo 1 d. (šeštadienį) Rusijos Federacijos Tarybai pritarus Vladimiro Putino nuomonei ir davus leidimą įvesti karines pajėgas į Ukrainą, pirmadienį (kovo 3 d.) Maskvos valiutų birža pasiekė niekad nematytą dugną: už 1 eurą buvo galima įsigyti 50 rublių. 

Tokio silpno rublio šalis nematė nuo krizinių 2009 metų: tuomet šalies ekonomika krito 7,9 proc., o rublis metų pradžioje parado 7 proc. savo vertės.

Žinoma, pigus rublis palankus eksportuotojams, tačiau Rusijos atveju tai mažai ką gelbsti. Šalis tradiciškai yra išteklių eksportuotoja, o didelės pridėtinės vertės prekių išvežama palyginti mažai. Todėl kaltinti Maskvą, esą ši leidžia rubliui silpnėti, kad pakeltų eksporto pajamas ir paskatintų lėtėjančią ekonomiką sparčiau augti, nereikėtų.

Kitaip nei kitų šalių centriniai bankai besivystančiose šalyse, Rusijos centrinis bankas (CB) nepakėlė palūkanų normų, bandydamas pažaboti rublio nuvertėjimą. Atvirkščiai – CB pastaruoju metu aktyviai vykdo intervencijas valiutų rinkoje, taip dirbtinai palaikydamas rublio kursą. Rusija kovoja su dviem pagrindiniais iššūkiais: aukšta infliacija ir neįsibėgėjančia ekonomika, todėl šalies CB ir toliau išlaiko stabilias palūkanų normas. Verta paminėti, jog Rusija planavo pereiti prie laisvai plaukiojančio rublio 2014 metų viduryje, tačiau pastaruoju metu silpnas rublis šiuos tikslus atitolina. Pavyzdžiui, Rusijos kaimyno Kazachstano patirtis parodė, kad šalies Nacionaliniam bankui nusprendus nebepalaikyti tengės kurso ir pereiti prie laisvai plaukiojančios valiutos kurso, Kazachstano valiuta per dieną prarado 20 procentinių punktų savo vertės. Kazachstano valiutų rinkoje įsivyravus chaosui (darbą sustabdė daugybė valiutos keitimo punktų, nebeveikė ir oficialus šalies Nacionalinio banko interneto puslapis), valstybė buvo priversta grįžti prie stabilaus valiutos kurso. Kazachstano patirtis rodo, jog toks kelias Rusijai tikrai nėra priimtinas, todėl CB ir toliau bus priverstas vykdyti intervencijas valiutų rinkoje.

Atrodo, kad Rusijos Federacijoje klostosi panašus scenarijus kaip ir prieš penkerius metus, tačiau didžiausias skirtumas tarp dviejų ganėtinai panašių laikotarpių – skirtingos naftos kainos rinkoje. 2008 m. viduryje naftos kaina krito nuo rekordinių 140 JAV dolerių už barelį iki tais laikais nematytų 40 dolerių. 2009 m. naftos kaina nors ir kilo, tačiau metų vidurkis nesiekė nė 70 dolerių už barelį.

Šiandieninė situacija kiek kitokia. Naftos kaina nors ir svyruoja, tačiau išsilaiko Rusijai palanki. Per visus 2013 m. Rusijos eksportuojamos „Urals“ naftos kaina vos vieną savaitę (balandžio viduryje) buvo nukritusi žemiau 100 JAV dolerių ribos. Pastaruoju metu „Urals“ naftos kaina yra 110–105 doleriai už barelį, o tai palanku tiek pačiai šaliai, tiek ir naftos išgavėjams. Naftos kaina artimiausiu laiku išliks stabili ir kristi žemiau kaip 100 JAV dolerių neturėtų.

Šiandienis paradoksas, kai rublis krenta, o naftos kaina yra stabili, ypač džiugina tokias kompanijas kaip „Luikoil“, „Rosneft“, „Surgutneftegaz“, „Tatneft“ ir net tą patį „Gazprom“. Kadangi energetiniai resursai parduodami už JAV dolerius, o šalies kompanijų išlaidų krepšelyje daugiausia atsiskaitoma nacionaline valiuta, naftos eksportuotojai fiksuoja aukštesnę nei įprastai pelno maržą. Ir atlyginimai darbuotojams, ir mokesčiai valstybei yra mokami rubliais (žinoma, yra išimčių, tačiau daugiausia vyrauja rubliniai atsiskaitymai). Rusijos mokestinė sistema tokia, kad įmonės sumoka stabiliai vienodą mokestį (angl. flat rate) nuo žalios naftos barelio, o ne nuo procentinio pelno. Kitaip tariant, mokesčiai mokami rubliais už kiekį, o pelnas skaičiuojamas doleriais. Kuo rublio kursas žemesnis, tuo didesnė pelno marža atitenka naftos įmonei. Tai ypač naudinga įmonėms, kurios turi mažai skolų ir nuolatos gauna naftos dolerius. Tokia, pavyzdžiui, yra „Surgutneftegaz“.

Kitoms įmonės, pavyzdžiui, „Rosneft“, situacija yra mažiau palanki. Įmonės skolos gerokai išaugo po susijungimo su TNK-BP, kai 2013 metų kovo pabaigoje „Rosneft“ užbaigė 55 mlrd. JAV dolerių vertės sandorį. TNK-BP priklausė Didžiosios Britanijos naftos gigantui „British Petroleum“ (BP) bei Rusijos kompanijų „Alfa, Access, Renova“ (A.A.R) konsorciumui. Rusijos valstybinė naftos kompanija, įsigydama TNK-BP, tapo didžiausia biržoje kotiruojama naftos bendrove pasaulyje. Už 50 proc. TNK-BP parduotų akcijų BP gavo 12,5 mlrd. dolerių ir, pasididinusi turimą „Rosneft“ akcijų paketą iki 19,75 proc., tapo antra pagal dydį bendrovės akcininke. Kitus 50 proc. TNK-BP akcijų „Rosneft“ įsigijo iš A.A.R konsorciumo ir už jas sumokėjo 27,7 mlrd. dolerių. Po susijungimo su TNK-BP „Rosneft“ skola išaugo iki 72,6 mlrd. dolerių. Kitaip tariant, rekordinė „Rosneft“ skola (daugiausia paimta doleriais) reiškia, kad pelno marža auga mažiau, palyginti su „Surgutneftegaz“, nes diduma įplaukų skiriama paskoloms grąžinti. Todėl kas tam tikrą laiko tarpą „Rosneft“ priversta pirkti dolerius biržoje, kad padengtų įsiskolinimus kreditoriams.

Vis dėlto apibendrinant galima pasakyti, kad pigus rublis ir stabiliai aukšta naftos kaina yra sėkmės laikotarpis energetinių resursų įmonėms. Jam užsitęsus vienos įmonės metų pabaigoje galės išsimokėti didesnius nei įprastai dividendus, kitos įmonės, mažindamos veiklos sąnaudas, kartu galės mažinti ir įsiskolinimus.

Reziumuojant pastarųjų mėnesių situaciją Rusijoje, kai rublis pigus, o naftos kaina išlieka stabili, galima konstatuoti, kad naftos įmonėms ši situacija yra palanki, leidžianti fiksuoti didesnę nei įprastai pelno maržą. Valstybei per daug pigus rublis, nors to ir norėtų eksportuotojai, nėra palanku: atbaidomos užsienio investicijos, auga infliacija, didėja kapitalo nuotėkis. Siekdamas stabilaus rublio šalies CB priverstas vykdyti intervencijas valiutų rinkoje. Kadangi rublio kursui palaikyti naudojami tie patys naftos doleriai, rezervo fondo atsargos auga ne taip sparčiai, kaip to norėtųsi šalies Finansų ministerijai. Kaip pažymi investicinės kompanijos „United Traders“ analizės skyriaus vadovas Michailas Krylovas, „Rusijos rezervo fondo atsargos turi siekti 7 proc. šalies BVP, tačiau 2014 pradžioje buvo sukaupta tik 4,3 proc. BVP“. Kitaip tariant, situacijai išsilaikius ilgiau ir naftos įmonėms fiksuojant didesnius pelnus nei įprastai, dar nereiškia, kad bus užkamšytos visos Rusijos biudžeto skylės.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 83)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras