Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Naujai Ukrainos valdžiai nepatariu derėtis su Lukašenka (29)

2014 03 09

Į tinklalapio ZN.UA klausimus atsako buvęs Baltarusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas, buvęs kandidatas į prezidentus ir pilietinės kampanijos „Europinė Baltarusija“ vadovas Andrejus Sanikovas.

Jūsų požiūriu, kaip Maskvos veiksmai Krymo atžvilgiu derinasi su Budapešto memorandumu? Kaip į tai turi reaguoti jį pasirašiusios šalys, garantavusios Ukrainos saugumą?

Į Krymą vyksta ginkluotas įsiveržimas, už kurio stovi Kremlius. Tai tiesiogiai pažeidžia Budapešto memorandumą. Tarp kitko, kaip ir „didžiąją sutartį“ tarp Ukrainos ir Rusijos. Joje tiesiogiai sakoma, kad ją pasirašiusios šalys „gerbia viena kitos teritorinį vientisumą ir patvirtina tarp jų esančių sienų neliečiamumą“.

Kreipdamasis į tarptautinę bendruomenę dėl Ukrainos teritorinio vientisumo apgynimo, Kijevas privalo nuolat remtis Budapešto memorandumu ir reikalauti iš visų jo dalyvių priimtų įsipareigojimų vykdymo. Juolab kad atsakingos už Ukrainos atžvilgiu prisiimtus įsipareigojimus yra visos nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės: Prancūzija ir Kinija tai padarė vienašaliais nutarimais. Bet svarbiausia: reikia neleisti Kryme įvykti neteisėtam referendumui. Siekiant šio tikslo reikalinga skubi ESBO ir Europos Tarybos pagalba.

Įvykiai Kryme dažnai lyginami su buvusia situacija Pietų Osetijoje ir Abchazijoje. Tarp kitko, Lukašenkai pavyko susilaikyti nuo tiesioginio Rusijos palaikymo kare su Gruzija. Bet ar jis laikysis neutraliteto ir agresyvių Rusijos veiksmų Kryme metu?

Padėtis Kryme tikrai yra artima sprogimui. Tačiau Kremlius privalo suprasti (arba jam reikia leisti suprasti), kaip nukentės Rusijos interesai visame pasaulyje, jeigu jis tęs agresiją. Maskva aiškiai testuoja Vakarų sugebėjimus reaguoti į tokias situacijas.

O dėl Lukašenkos pozicijos konflikto Gruzijoje atžvilgiu, jau laikas baigti laikyti jį kokiu nors tarptautinių santykių dalyviu. Jis diktatorius ir gina savo režimą. Jokie kiti motyvai jam neturi reikšmės: nei nacionaliniai Baltarusijos, nei kitų šalių interesai. Tai, kad Lukašenka nepripažįsta dviejų Rusijos protektoratų Gruzijoje, neturi nieko bendro su pastarosios teritorinio vientisumo palaikymu. Jeigu jis pripažintų Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę, tai bematant pažemintų savo statusą santykiuose su Kremliumi, tapdamas vienu iš Rusijos regionų vadovų.

Krymo atžvilgiu jis elgsis įprastai: prašys pinigų už vienos ar kitos pozicijos palaikymą. Todėl naujajai Ukrainos valdžiai nepatariu su juo derėtis.

Lukašenka yra nepalankiai atsiliepęs apie Janukovyčių ir Ukrainos valdžią. Tačiau, skirtingai nei Medvedevas, pavadinęs tą valdžią skuduru, šiandien Lukašenka tyli.

Lukašenka šiuo atveju – Kremliaus marionetė ir neturi reikšmės, paleidžia jis savo liežuvį ar ne. Kremlius vis dar stengiasi šį „skudurą“ panaudoti konflikto kurstymui ir nesvarbu, ar Lukašenka čia paantrins kaip 2004 m., kai kartu su Putinu sveikino Janukovyčių su pergale.  

Ir Putinas, ir Lukašenka supranta: Maidano pergalė Ukrainoje sudavė stiprų smūgį jų režimams, pagrįstiems vogimu, korupcija, represijomis ir laisvės užgniaužimu. Todėl jie gins ne Janukovyčių, o savo režimus. Gins agresiją. Todėl Ukrainai šiandien yra be galo svarbus tarptautinis solidarumas ir parama. Ir ne pareiškimų lygmeniu.

Kas yra Maidanas baltarusiams? Kokių pasekmių jiems turėtų naujosios Ukrainos valdžios žlugimas?   

Maidanas – tai mūsų bendros kovos už laisvę ir demokratiją europiniame buvusios SSRS regione pavyzdys. Baltarusių akyse ukrainiečiai – tikri šios kovos didvyriai. Mes gėrimės jais ir kartu su jais apraudame nekaltas aukas.

Mes labai tikimės, kad nauja valdžia neišduos mūsų, kaip kad po Oranžinės revoliucijos tai padarė Juščenka. Tada šimtai baltarusių taip pat buvo Maidane, kartu su ukrainiečiais, kaip ir šiandien, kovojo už Ukrainos laisvę. Tačiau Viktoras Juščenka ir Tymošenko vyriausybė, atėję į valdžią, bematant tapo Lukašenkos interesų Europoje ir JAV lobistais. Ne baltarusių tautos, o diktatoriaus interesų. Ne veltui iki šiol Lukašenka vadina jį geriausiu draugu.

Kovo mėnesį Lvovo srityje turi vykti bendri su NATO kariniai mokymai. Apie juos buvo pranešta dar seniai iki dabartinės politinės krizės Ukrainoje. Ar šie mokymai gali dar labiau padidinti įtampą regione?

Pačiuose mokymuose nėra nieko neįprasto. Jie buvo patvirtinti dar Janukovyčiaus, o Rusija tokiuose mokymuose dalyvauja kaip stebėtoja. Bet dabar, manau, reikėtų koreguoti jų vykdymo datą. Dėl vienos paprastos priežasties: mokymai gali Kremliui suteikti pretekstą įtampos eskalacijai. Būtina daryti visa, kas įmanoma, kad būtų išvengta priešiškumo Ukrainoje ar aplink Ukrainą.

Interviu parengė Romanas Jakovlevskis

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 29)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras