|
Krymo nežinomieji pradeda ir laimi? (7)
Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras 2014 03 11
Jeigu kas nors dar mano, kad Ukraina nekariauja, tai smarkiai klysta. Tiksliau ji yra puolama, bet pati aktyvių atsakomųjų veiksmų kol kas nesiima. Vakarai visa tai vadina nepasidavimu provokacijoms ir sveikina Kijevo neveiksnumą. Tačiau iš tiesų tai turėtų būti nepriimtina viskas gali baigtis tuo, kad rusų tankai stovės prie Ukrainos sostinės, o Briuselis ir Vašingtonas toliau ragins ukrainiečius būti kantrius.
Ir būtų dar nieko, jeigu Amerika ir Didžioji Britanija prisimintų 1994 m. Budapešto memorandumą (Rusija jį jau sėkmingai pamiršo, nes, kaip paaiškino V. Putinas, dokumentas buvo pasirašomas su kita Ukraina, kurios daugiau nebėra) ir bent jau pabandytų priversti Kremliaus šeimininką pristabdyti arklius žlugdant teritorinį kaimyninės valstybės integralumą. Tačiau apsiribojama sąrašais, vizomis, kalbomis ir skambučiais, kurių metu tiesiog išsiskiria nuomonės.
Kartu Vakaruose skaičiuojama, kokiais nuostoliais patiems baigsis ekonominės sankcijos Maskvai, o drąsus Prancūzijos lyderis F. Hollandeas, kuris taip norėjo bombarduoti Siriją, šiandien sako, kad Mistral karinių laivų pardavimo Rusijai kontraktas bus vykdomas toliau. Gerbiamieji Ukrainos gyventojai ir Maidano kovotojai, nieko asmeniško tik verslas, juk ekonominis sunkmetis, pinigėlių trūksta. Išeitų, kad dominuoja visai ne vertybės, kuriomis taip mėgstama girtis, o paprasčiausia verslo politika, kurios cinizmo viršūne galėtų tapti vienas Mistral prie Ukrainos krantų, Paryžiui tęsiant antrojo statybas.
Beje, apie Ukrainos krantus. Kaip žinome, Rusijos kariškių ten nėra. Juk taip sąžiningai sako Rusijos Federacijos gynybos ministras S. Šoigu ir pats šalies prezidentas V. Putinas. Tik nedidelis nesusipratimas. Rusijos kariai tiek suįžūlėjo, kad tiesiai į kamerą pasakoja apie savo kilmę. Tuo pat metu rusų Juodosios jūros laivynas nuskandino didelį nurašytą karinį laivą prie įplaukimo į Ukrainos karinių jūrų pajėgų bazę, kad ukrainiečių laivai reikalui esant negalėtų išplaukti į jūrą.
Apskritai tendencija paprasta: Rusijos karinis potencialas Kryme (Sevastopolyje) nuosekliai stiprinamas atgabenama vis daugiau karių ir karinės technikos. Savigynos būriai (suprask rusų specialiosios pajėgos) vis labiau spaudžia Ukrainos karinius objektus, siekdami, pavyzdžiui, perimti oro erdvės kontrolės pajėgumus. Tiesa, į Juodąją jūrą įplaukė JAV eskadrinis minininkas Truxtun, kad dalyvautų bendrose pratybose su Rumunija ir Bulgarija vienas eskadrinis minininkas, kuris iš karto išgąsdino visą Rusijos Juodosios jūros laivyną, o V. Putiną privertė drebėti iš baimės.
Na, o separatistinė Krymo valdžia šeimininkauja vis drąsiau. Referendumas paskelbtas ir perkeltas iš kovo 30 d. į 16-tą, kad, neduok Dieve, kas nors neapsigalvotų nesijungti su Rusija. Separatistų atstovai šiltai sutinkami Maskvoje (V. Žirinovskis net raudoną švarką su peteliške tokia proga apsivilko). Kremlius su nekantrumu laukia balsavimo ir bando dėtis, jog dar neapsisprendė dėl to, gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą ar jį žlugdyti. Kad referendumas vyktų skaidriai ir sąžiningai, stebėtojais taps ne, ne ESBO atstovai, o nežinomieji su rusiška karine uniforma.
O kur žiūri Kijevas, kol Ukrainos kariškiams, kurie nusprendė nelaužyti priesaikos, siūloma nešdintis iš pusiasalio? Kijevas bando nepasiduoti provokacijoms, ir tik Dešiniojo sektoriaus vadovas D. Jarošas reikalauja ginklų, kad galėtų apginti nuo Rusijos invazijos tai, kas dar liko. Taip, jis - nacionalistas, bet permainų metas iškelia į paviršių ryžtingiausius. O jų dabar reikia.
Jeigu kas nors mano, kad Rusija sustos Kryme, jis gali klysti. Susidaro įspūdis, kad tai tik platesnės invazijos (okupacijos) placdarmas, o toliau Charkovas, Doneckas, Odesa. Pavyzdžiui, Donecke jau atsirado liaudies gubernatorius P. Gubarevas, prašantis Rusijos pagalbos. Dabar jis suimtas, bet jo reikalas, kaip sakoma, gyvuoja ir klesti. O Padniestrėje, kaip praneša Ukrainos užsienio reikalų ministerija, verbuojami samdiniai situacijai Odesoje destabilizuoti. Charkove padėtis taip pat įtempta ir gali paaštrėti bet kuriuo momentu (gal Doneckas Rusijai dabar yra svarbesnis ir perspektyvesnis kaip potencialus pagalbos prašytojas).
Ar dar praėjusių metų pabaigoje kas nors galėjo pagalvoti, kad Ukraina greitai taps panaši į praėjusio amžiaus pabaigos Rusiją? Tiesa, ten oligarchų-gubernatorių padėjėjai nesiūlė karti niekšų(<https://www.facebook.com/borys.filatov/posts/603173516431216>) vien už tai, kad naujoji koalicija (kurios atstovai gali būti įsivėlę į vadinamąją snaiperių bylą, kurią po kažkieno specialiųjų tarnybų perimto ir viešai paskelbto Estijos užsienio reikalų ministro ir C. Ashton pokalbio paragino ištirti ir ES) jiems nepatinka. Su tokiais vadovais Ukrainai ne pakeliui.
Štai toks niūrus vaizdas. Ciniškai ir ryžtingai puolantis Putinas, tiek pat ciniškai pasyvūs Vakarai, raginantys Kijevą tvardytis daugiau negu aiškios grėsmės akivaizdoje, ir Jaceniuko/Turčinovo valdžia, panaši į istorijos dulkes, galbūt laukiančias europinių milijardų, kad pasidalintų juos ir dingtų kur nors toli toli. O liks fanatikas Jarošas taip naudingas Rusijai, kad pateisintų savo agresiją, ir taip pavojingas Ukrainai, kad jos nebeliks.
Pabaigai keli žodžiai apie mūsų reikalus. Gruzija buvo toli, Ukraina arčiau. Kažkaip baisu dėl kitos olimpiados. Gal tuomet ateis Baltijos valstybių eilė ir besišypsantis Putinas nuspręs išgelbėti tėvynainius Taline, Rygoje, Vilniuje. Džiugina tik tai, kad esame NATO nariai, ir čia jau Vakarams nepavyks pasislėpti už gąsdinančių kalbų sienos nieko nedarant. Kita vertus, mes ne Ukraina. Dėl jos Putinas kariauja, mus sieks tiesiog nupirkti.
Moralas stipriausi laimi tik tada, kai jaučia aukos silpnumą. Buvusios Ukrainos vadovybės pačios nuosekliai žlugdė save visus tuos metus, bet dabar, kad ir kaip būtų keista, šalis turi šansą apsivalyti revoliucijos ugnyje ir atgimti nauju pavidalu. Taip, tai gali būti Ukraina be Krymo, bet vis dar Ukraina su sostine Kijeve, o ne Maskvoje, ne padalinta kaip Korėja, o vieninga kaip Vokietija.
Šalis laukia naujų didvyrių. Likimas nelaukia.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |