Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Žirinovskio Ukrainos padalijimas: apsikvailino prieš Europą, bet padėjo Kremliui (53)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2014 03 31

Radikalus rusų nacionalistas, buvęs Rusijos Dūmos pirmininko pavaduotojas, dabartinis Liberalų demokratų partijos frakcijos Dūmoje vadovas ir Valstybės tarybos narys Vladimiras Žirinovskis siūlo padalinti Vakarų Ukrainą tarp Lenkijos, Vengrijos ir Rumunijos pagal Molotovo-Ribbentropo pakte numatytas demarkacines linijas. Tiesa, jis siūlo eiti neva demokratijos keliu: tiek Vakarų Ukrainoje, tiek ir jau minėtose valstybėse surengti referendumus, per kuriuos patys žmonės galėtų nuspręsti, ar prisijungti prie šių valstybių, ar ne – t. y. veikti tokiu pačiu principu, kaip buvo veikiama Kryme.

Laišką su tokiu jame išdėstytu planu Lenkijos, Vengrijos ir Rumunijos vyriausybėms išsiuntė V. Žirinovskio vadovaujama Rusijos liberalų demokratų partija.

Pagal šį planą Vengrijai atitektų Užkarpatė, Černovcų sritis – Rumunijai, o Lenkijai – Voluinės, Lvovo, Ternopolio, Ivano Frankovsko ir Rovno sritys. Šie regionai prie Ukrainos buvo prijungti vadovaujantis slaptais Molotovo-Ribbentropo pakto protokolais ir todėl, pasak Žirinovskio, turėtų sugrįžti vakarinėms Ukrainos kaimynėms, nes esą „niekada nevėlu ištaisyti istorines klaidas“.

Pasiūlymo išsižadėjo ir patys

Kol kas neatrodo, kad šis pasiūlymas sudomino Vakarų Ukrainos kaimynes. Lenkijos prezidento patarėjas Tomaszas Naleczas tiesiai šviesiai išrėžė, kad toks pasiūlymas gali nuskambėti tik iš sergančio protine liga asmens, ir pasiūlė laišką persiųsti psichiatrui, kad šis galėtų nustatyti diagnozę. Lenkijos užsienio reikalų ministerija teigė V. Žirinovskiui nusiųsianti mandagų pranešimą, kad laišką gavo, tačiau jo turinio nekomentuos.

Panašiai reagavo ir Rumunija. Šios šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai patvirtino, kad toks laiškas gautas, bet „dėl jo absurdiškumo jokie komentarai nereikalingi“.

Vengrijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Gaboras Kaleta sakė, kad V. Žirinovskis nėra Rusijos vyriausybės atstovas, todėl Vengrija nesiųs jokio oficialaus atsakymo į šį absurdišką pasiūlymą. Jis pridūrė, kad pasiūlymas pažeidžia Ukrainos teritorinį vientisumą, kurį Vengrija remia.

Čia reiktų paminėti, kad vos išgirdę neigiamą atsaką iš Lenkijos vyriausybės Rusijos liberaldemokratai suskubo neigti savo pasiūlymo egzistavimą: esą lenkai juos ne taip suprato ir V. Žirinovskį pateikė neigiamoje šviesoje, rašo vesti.ru. Esą jokios kalbos apie Ukrainos padalinimą net nebuvo, o laiške kalbama tik apie dabartinę politinę krizę ir jos istorines priežastis.

Siekia apsaugoti tautines mažumas

Nors nei Lenkija, nei Vengrija, nei Rumunija nėra nusiteikusios „susigrąžinti“ istorines žemes Ukrainos sąskaita, šiuose regionuose gyvenančių lenkų, vengrų ir rumunų tautinių mažumų likimas jas vis dėlto domina.

Ukrainoje gyvena per 150 tūkstančių vengrų, dauguma jų – Vakarų Ukrainoje esančioje Užkarpatės srityje, kurios centras – Užgorodas. Kaip praneša agentūra AFP, vengrai, sudarantys apie 12 proc. Užkarpatės gyventojų, baiminasi, kad į juos naujoji Ukrainos valdžia žvelgia kaip į „penktąją koloną“, nes nemažai jų buvo nuverstojo Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus rėmėjai. Taip pat juos neramina vis aktyviau Ukrainoje besireiškiantys „Dešiniojo sektoriaus“ nacionalistai. Nenuostabu, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas kovo mėnesio pabaigoje pareiškė, kad etninių vengrų, gyvenančių Užkarpatėje, saugumo užtikrinimas yra pagrindinis jo prioritetas, susijęs su krize Ukrainoje. Tiesa, jis irgi patvirtino, kad Vengrija gerbia teritorinį Ukrainos vientisumą.

Rumunijos prezidentas Traianas Bacescu taip pat yra kreipęsis į rumunus, gyvenančius Ukrainoje, ir perspėjo juos laikytis atokiau nuo smurto. Jis išreiškė paramą naujajai Ukrainos vyriausybei, bet kartu paprašė užtikrinti visas tautinių mažumų teises.

Taip pat Ukrainoje gyvena per 20 tūkstančių čekų, daugiausia – Ukrainos vakaruose esančioje Voluinės srityje. Kovo pabaigoje Ukrainoje gyvenantys čekai paprašė Čekijos atstovų pagalbos maždaug keturiasdešimčiai šeimų, norinčių grįžti į savo etninę tėvynę. O Čekijos ministras pirmininkas Bohuslavas Sobotka pareiškė, jog be galo svarbu, kad Ukrainos vyriausybė padėtų pamatus teritoriniam vientisumui ir sugebėtų atsispirti tolesniam šalies skaidymui pagal etnines linijas. Kartu su kitais ES šalių lyderiais parafavęs ES ir Ukrainos Asociacijos sutartį, jis teigė, kad ES į situaciją Ukrainoje reikia žvelgti realistiškai: nors Europa ir remia dabartinę šios šalies vyriausybę, dešinieji ekstremistai ir radikalai negali būti toleruojami.

Rusija – nenuilstanti humanitarinė sargė

Visiškai nenuostabu, kad Rusija nepraleido progos priminti apie pačios sau prisiskirtą humanitarinės sargės vaidmenį. Šios šalies Užsienio reikalų ministerija kovo 28 dieną išplatino oficialų pareiškimą, kuriame dėmesys atkreipiamas ne tik į blogą rusų padėtį Ukrainoje, bet ir į kitas šios šalies tautines mažumas. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, mažiau pastebima nei rusų, bet ne mažiau dramatiška yra etninių vokiečių, čekų, vengrų ir kitų Ukrainoje gyvenančių tautinių mažumų padėtis. Dėl nestabilumo šalyje jie esą gyvena įtampoje ir bijosi dėl savo gyvybių, kurioms grėsmę kelią ultranacionalistai ir neonaciai. Rusijos ministerijos laiške taip pat skelbiama, kad didėja šių tautinių mažumų atstovų emigracija iš Ukrainos į savo istorines tėvynes. Rusijos valdžios atstovai kreipiasi į tarptautines organizacijas – JT, ESBO, Europos Tarybą – ir ragina jas pademonstruoti praktinį pasirengimą apginti dabartinės Ukrainos valdžios pažeidžiamas žmogaus, tarp jų – ir tautinių mažumų, teises.

Matome, kad radikalios V. Žirinovskio idėjos ir vėl nesulaukė palaikymo. Ir ne tik iš užsienio. Tai, kad liberaldemokratai patys išsižadėjo savo pareiškimo, rodo, jog ši idėja nebuvo sudedamoji Kremliaus retorikos dalis. Kita vertus, tai atkreipė dėmesį į problemiškus Ukrainos regionus, kuriuose nemaža dalis gyvenančių tautinių mažumų (ne tik rusų) atstovų nepalaiko dabartinės Ukrainos dešiniųjų vyriausybės. Jų baimės, pagrįstos ar ne, kelia kai kurių keblumų jų istorinėms tėvynėms laikytis naująją Ukrainos valdžią paremiančios retorikos. O Rusijai tai suteikia dar vieną šansą visus gąsdinti Ukrainos „fašistais“ bei „neonaciais“ ir prisiimti nuskriaustųjų advokatės vaidmenį.

Parengta pagal lenta.ru, reuters.com, themoscowtimes.com, wbj.pl, ziare.com, politics.hu, vesti.ru, digitaljournal.com, romania-insider.com, praguemonitor.com, en.itar-tass.com informaciją.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 53)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (3)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras