Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Balkanuose atgyja mažosios Jugoslavijos idėja (1)

2014 04 04

Pateikiame 2014 03 31 lzinios.lt išspausdintą straipsnį.

Ma­ke­do­ni­jos mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Ni­ko­la Gruevs­kis ne­no­ri na­rys­tės NA­TO ar Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Po­li­ti­kas tu­ri ki­to­kią vi­zi­ją – kur kas pa­trauk­les­nė jam bū­tų na­rys­tė nau­jai at­kur­to­je Ju­gos­la­vi­jo­je. Pa­na­šiai sa­vo at­ei­tį re­gio­ne įsi­vaiz­duo­ja ir ser­bai.

Kal­bos apie at­bun­dan­tį ma­ke­do­nų ir ser­bų no­rą at­kur­ti Ju­gos­la­vi­ją – ne iš pirš­to lauž­tos. Ne­se­niai Ser­bi­jos prem­je­ras Iva­nas Mrki­čius par­eiš­kė apie ga­li­mą Ser­bi­jos dip­lo­ma­ti­nių mi­si­jų reor­ga­ni­za­vi­mą. Ser­bų am­ba­sa­das pla­nuo­ja­ma su­jung­ti su ma­ke­do­nų dip­lo­ma­ti­nė­mis at­sto­vy­bė­mis. Šią in­for­ma­ci­ją pa­tvir­ti­no Ma­ke­do­ni­jos prem­je­ras Ni­ko­la Gruevs­kis.

Bend­ras dip­lo­ma­ti­nes mi­si­jas Ma­ke­do­ni­ja ir Ser­bi­ja vyk­dy­tų ti­krai ne tau­pu­mo su­me­ti­mais. Su­nku pa­ti­kė­ti, kad vien dėl to „su­me­tu­sios sku­du­rus” dvi ne­prik­lau­so­mos vals­ty­bės ryž­tų­si for­muo­ti bend­rą už­sie­nio po­li­ti­ką. Ne­ga­na to, Ser­bi­jos ir Ma­ke­do­ni­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos pa­si­ra­šė su­tar­tį, pa­gal ku­rią Ser­bi­jos tei­sė­sau­ga įgis pri­ėji­mą prie vi­sų Ma­ke­do­ni­jos pi­lie­čių by­lų.

Tiks­lin­ga strategija

Be­tar­piš­ka Ma­ke­do­ni­jos drau­gys­tė su ser­bais ste­bin­ti ne­tu­rė­tų. Ma­ke­do­ni­jos prem­je­rui pa­tin­ka mąs­ty­ti apie Ma­ke­do­ni­jos pers­pek­ty­vas re­gio­ne. Dėl to jis bi­čiu­liau­ja­si su ser­bais, o na­rys­tę eu­roat­lan­ti­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se ma­to kaip kliū­tį bend­riems jų pla­nams.

N.Gruevs­kio pla­nai pui­kiai pa­puo­la į bend­rą ša­lies vy­riau­sy­bės vyk­do­mos po­li­ti­kos kon­teks­tą. Ne vie­ne­rius me­tus Ma­ke­do­ni­jos val­džia grę­žė ša­lį į „šlo­vin­gus pra­ei­ties lai­kus”. To­kia po­li­ti­ka stab­do ša­lies in­teg­ra­ci­ją į eu­roat­lan­ti­nes or­ga­ni­za­ci­jas, nes su šia Eu­ro­pos ir pa­sau­lio pu­se ma­ke­do­nai, esą, „tu­ri ma­žai ką bend­ro”.

Vie­to­je ga­li­mos eu­roin­te­gar­ci­jos pers­pek­ty­vos ma­ke­do­nams yra siū­lo­mas ki­tas pro­duk­tas – ne­va itin pa­trio­ti­nis pro­jek­tas „Skop­jė 2014”. Sos­ti­nė­je Skop­jė pri­dy­go skulp­tū­rų ir ki­tų mo­nu­men­tų, pa­ger­bian­čių Ma­ke­do­ni­jos sla­vų ir jų an­ti­kos lai­kais gy­ve­nu­sių pro­tė­vių žyg­dar­bius.

To­kią ma­ke­do­nų ta­pa­ty­bę dar prieš šim­tą me­tų su­for­mu­la­vo grai­kų vys­ku­pas Ka­ra­van­ge­lis. Jis tei­gė, kad di­džio­ji da­lis Ma­ke­do­ni­jos gy­ven­to­jų yra sla­va­kal­biai grai­kai – tie­sio­gi­niai Alek­sand­ro Ma­ke­do­nie­čio pa­li­kuo­nys. Bū­tent šią anuo­met pri­pa­ži­ni­mo ne­su­si­lau­ku­sią idė­ją da­bar sėk­min­gai bru­ka N.Gruevs­kis.

„Skop­jė 2014” daug dė­me­sio ski­ria ir Ma­ke­do­ni­jos bi­čiu­lys­tei su Ser­bi­ja. Mies­te pri­dy­go mo­nu­men­tų Ju­gos­la­vi­jos ka­ra­liams, Ser­bi­jos ka­ro va­dams. Ma­ke­do­ni­jo­je šven­čia­ma Zeb­ren­ja­ko die­na – Ser­bi­jos oku­pa­ci­jos, ku­rios me­tu iš ma­ke­do­nų te­ri­to­ri­jų bu­vo iš­vy­ti tur­kai, me­ti­nės. Opo­zi­ci­jos at­sto­vai įsi­ti­ki­nę, kad taip val­dan­tie­ji ruo­šia ša­lies gy­ven­to­jus ga­li­mai Ma­ke­do­ni­jos ir Ser­bi­jos są­jun­gai – „ma­žo­sios Ju­gos­la­vi­jos” at­gi­mi­mui.

Dau­gy­bė kliūčių

Ta­čiau su­nku įsi­vaiz­duo­ti, kad toks po­li­ti­nis pro­jek­tas iš tie­sų bū­tų įma­no­mas. Ma­ke­do­ni­jo­je gy­ve­na 100 tūkst. Bul­ga­ri­jos, nuo se­no ne­su­ta­rian­čios su ser­bais, pi­lie­čių. Čia taip pat gy­ve­na ir ne­ma­žai al­ba­nų. Jų san­ty­kiai su et­ni­nį al­ba­nų va­ly­mą ša­ly­je vyk­džiu­siais ser­bais yra ma­žų ma­žiau­siai tra­giš­ki. Su­nku pa­ti­kė­ti, kad se­nų pikt­žaiz­džių ne­iš­si­gy­džiu­sios Bal­ka­nų tau­tos su­gy­ven­tų po vie­nu sto­gu. Dėl šių pa­čių prie­žas­čių var­gu ar ga­li­ma ti­kė­tis, kad ir pla­nuo­ja­mos bend­ros Ma­ke­do­ni­jos ir Ser­bi­jos am­ba­sa­dos ga­lė­tų pa­ten­kin­ti abie­jų ša­lių gy­ven­to­jų po­rei­kius.

Ma­ke­do­ni­jos po­li­ti­kų ini­cia­ty­vas skep­tiš­kai ver­ti­na ir pa­tys ma­ke­do­nai. Vie­ni pa­si­sa­ko už na­rys­tę ES ir NA­TO. Jie ne­be­no­ri an­trą kar­tą bris­ti į tą pa­čią upę su ser­bais. Ki­ti gal­būt nė­ra di­de­li eu­roat­lan­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų ger­bė­jai. Ta­čiau jiems smar­kiai kliū­va N.Gruevs­kio val­dy­mo me­to­dai. Nau­do­da­ma­sis įvai­riau­sius pa­si­tei­si­ni­mus, po­li­ti­kas daž­nai pra­si­len­kia su de­mo­kra­ti­nė­mis nuo­sta­to­mis. Per aš­tuo­ne­rius N.Gruevs­kio val­dy­mo me­tus ša­ly­je ženk­liai iš­au­go po­li­ti­nių ka­li­nių ir emig­ran­tų skai­čius. Ša­lies val­džia kon­tro­liuo­ja ži­niask­lai­dą, slo­pi­na opo­zi­ci­jos veik­lą.

Nors ne­ma­žai ma­ke­do­nų skep­tiš­kai ver­ti­na „ma­žo­sios Ju­gos­la­vi­jos” idė­ją, Ma­ke­do­ni­jos ir Ser­bi­jos po­li­ti­kų kal­bos apie link to­kios są­jun­gos ve­dan­čius pro­jek­tus by­lo­ja vie­na – su­sis­kal­džiu­siuo­se Bal­ka­nuo­se pa­ma­žu ža­di­na­ma se­no­sios Ju­gos­la­vi­jos dva­sia.

eu­rac­tiv.com, ma­ce­do­nian­truth.org, LŽ

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (88)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras