Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Europos ir Ukrainos politikos gairės

2014 06 04

Neseniai pasibaigė tiek Europos Parlamento, tiek Ukrainos prezidento rinkimai. Jų rezultatai labai skirtingi. Europos rinkėjai išreiškė savo nepasitenkinimą tuo, kaip veikia Europos Sąjunga (ES). Ukrainos žmonės, priešingai, parodė norą siekti suartėjimo su Bendrija. Kaip portalui „Project Syndicate“ rašo garsus investuotojas George`as Sorosas, tai – svarbi pamoka. Ji suteikia galimybę apsvarstyti tokios situacijos reikšmę, raktą, kaip padėti ir Ukrainai, ir Europai.

Vienu metu ES buvo siejama su tam tikra gerove ir taika, pakeičiančia jėgos naudojimą. Tačiau euro krizė šį paveikslą nuspalvino kitaip. Santykiai tarp kreditorių ir skolininkų tapo sudėtingi, o šalių žmones nuvargino susidariusios gyvenimo sąlygos. Europos neryžtingumo kontekste išryškėjo Rusijos galia. Šios šalies geopolitinės ambicijos didžiulės, o Vladimiro Putino valdymui atsiranda ne tik pasipriešinimas, bet ir palaikymas. Jis populiarus ir pačioje Rusijoje. Šis lyderis nori susilpninti visuotinį Amerikos dominavimą, sutvirtindamas ryšius su Kinija.

Tiesa, Rusija galėtų gauti nemažai naudos iš bendradarbiavimo su ES ir Jungtinėmis Valstijomis. Konfliktai nekuria produktyvumo, jie neigiamai veikia Rusijos ekonomiką. Maidanas ilgam laikui tapo Ukrainos pilietinės visuomenės simboliu, nors svarstymų apie jį esama įvairių. Nuo Maidano pradžios Ukrainoje daug kas pasikeitė, žmonės dideles viltis sieja su naujuoju šalies prezidentu, jo įtaka ir charizma. Įvykiai valstybėje kinta greitai. ES ir Jungtinės Valstijos užsiėmusios savo vidaus problemomis, tad nelabai suvokia geopolitinių ir ideologinių grėsmių.

Svarbus uždavinys yra pakeisti požiūrį ir neleisti destabilizuoti Ukrainos, padėti investicijoms ir verslui šioje valstybėje. Nepaisant politinių neramumų, tai paskatintų ekonomiką. Be to, tai parodytų ukrainiečiams, kad ES ir JAV juos remia tiek kalbant apie vyriausybes, tiek apie privačius investuotojus. Ukraina taptų daug žadančia rinka ir daugelis praradimų būtų greitai atsverti. Veikti reikia užtikrintai ir įtikinamai. Tokiu elgesiu ES išgelbėtų ne tik Ukrainą, bet ir save. Panašius metodus galima taikyti ir Europoje, juk esama nepanaudotų resursų.

Pagal 2014 m. gegužės 28 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (83)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras