Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Konferencijos akcentas – Kalnų Karabacho konfliktas (1)

GSC informacija
2014 06 09

Birželio 3 d. įvyko Geopolitinių studijų centro organizuota konferencija „Pietų Kaukazo konfliktai kaip geopolitinių strategijų įrankiai pozicijų stiprinimui“. Konferencijos pranešimų ir diskusijų dėmesio centre – Kalnų Karabacho konfliktas ir žudynės Chodžaly gyvenvietėje, kurias kai kurie apžvalgininkai vadina netgi genocidu.

Įvairių sričių mokslininkai savo pranešimuose stengėsi pažiūrėti į skirtingus Kalnų Karabahco konflikto aspektus. Konferencijoje buvo pristatoma, kaip kito Lietuvos visuomenės požiūris į Kalnų Karabacho konfliktą mūsų šalies spaudoje 1991–1992 metais, kaip tragiški Chodžaly įvykiai buvo nušviečiami globalioje informacinėje erdvėje, taip pat kaip šis konfliktas atrodo tarptautinės teisės eksperto akimis, kaip Kalnų Karabacho precedentas naudojamas kitų konfliktų kontekste ir kokie galimi taikūs jo sprendimo būdai.

Mykolo Romerio universiteto atstovė Lina Laurinavičiūtė pateikė požiūrį į tautos apsisprendimo teisės realizavimą Kalnų Karabacho atveju. Pasak mokslininkės, pasaulyje nėra sutarimo, ar šio įšaldyto konflikto atveju galima kalbėti apie gynybinės secesijos (separatizmo forma: valstybės teritorijos dalies atsiskyrimas nuo valstybės dėl bendro sugyvenimo problemų) principo realizavimą. Pasak L. Laurinavičiūtės, šis principas buvo pritaikytas Kosovui, tačiau Kalnų Karabacho atvejis neatitinka tarptautinėje teisėje naudojamo gynybinės secesijos principo kriterijų.

Kristina Petrauskė iš Vytauto Didžiojo universiteto kalbėjo apie tai, kaip 1991–1992 metų Lietuvos spaudoje keitėsi požiūris į Kalnų Karabacho konflikte dalyvaujančias valstybes. Pranešime buvo pažymėta, kad gana ilgą laiką dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių viešajame Lietuvos diskurse simpatijos buvo armėnų pusėje. Lietuvoje palankiau žiūrėta į Armėniją dėl to, kad tai yra krikščioniška valstybė, be to, Kalnų Karabacho nepriklausomybės siekis buvo tapatinamas su ką tik savo nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos laisvės siekiu. Tik į tiriamojo laikotarpio pabaigą viešajame diskurse atsirado supratimas, kad šio konflikto situacija yra kur kas sudėtingesnė, negu atrodo, o spaudoje pradėjo atsispindėti ir Azerbaidžano pozicija.

Asociacijos „Lietuva–Azerbaidžanas“ prezidentas Imantas Melianas konferencijoje kalbėjo apie Karabacho precedentą kitų bandymų skaldyti valstybes etniniu pagrindu kontekste. Jis akcentavo neigiamą Rusijos vaidmenį Kalnų Karabacho konflikte, pažymėjo, kad pačiame Azerbaidžane šį vaidmenį dažnai siekiama nutylėti. I. Melianas pateikė Kalnų Karabacho konflikto problematiką per kitų panašių separatistinių konfliktų posovietinėje erdvėje prizmę.

Vilniaus universiteto atstovas, neetatinis Geopolitinių studijų centro ekspertas Viktoras Denisenko savo pranešime palietė tragiškų įvykių nušvietimo informacinėje erdvėje svarbą. Pasirinkęs analizei aktualų Lietuvai Sausio 13-osios atvejį ir Azerbaidžanui aktualią Chodžaly tragediją, jis pristatė šių tragiškų įvykių pateikimo globaliai auditorijai analizę. Pasak eksperto, pastebima, kad Azerbaidžanas teikia daugiau dėmesio sau svarbių tragiškų įvykių komunikavimui ir vykdo gana aktyvią informacinę kampaniją, reikalaudamas teisingumo ir siekdamas, kad Chodžaly tragedijos kaltininkai sulauktų atpildo. Ekspertas pripažino, kad globalus Sausio 13-osios tragiškų įvykių pateikimas informacinėje erdvėje yra gana menkas. Pasak V. Denisenko, kalbant apie abu šiuos atvejus komunikacinis aspektas yra itin svarbus, nes minėti istoriniai naratyvai jau ne pirmus metus yra atsidūrę įvairaus pobūdžio informacinių ir propagandinių karų taikiklyje.

Konferencijoje taip pat dalyvavo Rusijoje ir Kazachstane dirbantis ekspertas Igoris Savinas. Nagrinėdamas armėnų ir azerų tautinių bendruomenių santykius Rusijoje, jis padarė išvadą, jog masinei šių bendruomenių sąmonei Kalnų Karabacho konfliktas neturi dominuojančios reikšmės. Nėra kritinė ir asmeninių šių bendruomenių narių santykių būklė, nors kartais jie ir yra komplikuoti. Tai leidžia tikėtis, kad bendra kalba tarp Armėnijos ir Azerbaidžano atstovų, o atitinkamai – ir Kalnų Karabacho problemos sprendimas – gali būti surasta.

Oficialią konferencijos dalį baigė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos atstovės Lauros Kirvelytės pranešimas, kuriame mokslininkė bandė atsakyti į klausimą, kas „šaldo“ derybas dėl taikaus Kalnų Karabacho konflikto sprendimo. Pranešėja pažymėjo, kad nors dėl esminių žingsnių, kurie turėtų būti padaryti sprendžiant konfliktą, yra sutariama, kiekviena iš konflikto pusių – tiek Armėnija, tiek Azerbaidžanas (kaip ir atskiri Minsko tarpininkų grupės nariai) – turi savo požiūrį į tai, kokiu būdu ir kokia seka šie žingsniai turi būti žengti. Šiame etape ir atsiranda esminių nesutarimų, kurie stabdo visas derybas dėl įsisenėjusio Kalnų Karabacho konflikto sprendimo. Padėti įveikti nesutarimus galėtų politinė vienos (ar abiejų) pusių valia, tačiau kol kas tokių pozityvių požymių nematyti, o tai reiškia, kad konflikto sprendimas yra potencialiai atsidėjęs neapibrėžtam laikui.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras