Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ukraina Europai – ypatingas skaudulys...

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2007 04 19

Pirmadienį Strasbūre prasidėjusioje Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) sesijoje, kuri truks penkias dienas, vyraus NVS problemos. Daugiausia dėmesio europarlamentarai skirs padėčiai Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje. Dėl įtemptos šių šalių vidaus situacijos regionas šalia Lietuvos pastaruoju metu tampa konfliktiškas ir todėl kelia grėsmę ne tik Rytų Europos, bet ir viso žemyno stabilumui. Išskirtinę vietą čia užima Ukraina.

Sumenkusi V. Juščenkos įtaka

Pavasarinė valdžios krizė Ukrainoje Europos Sąjungai kelia didžiausią susirūpinimą. Valdžios piramidės nesantaika vienoje didžiausių Europos valstybių, pretenduojančių tapti ES ir NATO nare, gali destabilizuoti padėtį regione. Po „oranžinės“ revoliucijos, praūžusios 2004-ųjų pabaigoje, ir pernai įvykusių Aukščiausiosios Rados rinkimų padėtis pasikeitė demokratams nepageidautina linkme. Parlamente ir vyriausybėje daugumą gavo V. Janukovyčiaus blokas, o pagrindinis Maidano „režisierius“ V. Juščenka su aktyviąja pagalbininke J. Tymošenko prarado įtaką vykdomajai ir įstatymų leidimo valdžiai, o tuo pačiu neteko ir svarbiausių poveikio politiniams procesams svertų. Prezidento įgaliojimai buvo sumažinti kone iki formalių. Norėdamas tuos įgaliojimus atgauti, prezidentas gali tik neoficialiai inicijuoti Konstitucijos pakeitimus, tačiau valdančioji dauguma perspėja, kad tai būtų lemtingas prezidentui kelias: V. Juščenka smarkiai rizikuotų savo padėtimi ir postu, jeigu mėgintų revizuoti pagrindinį šalies įstatymą.

Bet ir šiaip jo įtaka smarkiai apribota. Tai įrodė balandžio 2 dieną prezidento pasirašytas įsakas dėl parlamento paleidimo ir naujų rinkimų surengimo gegužės 27 dieną. Deputatai, tarp kurių dominuoja Regionų partijos ir kairiųjų atstovai, atvirai nepakluso dekretui ir kreipėsi į Konstitucinį teismą, prašydami išaiškinti jo teisėtumą. Apie 10 dienų „tempęs“ šį klausimą, pagaliau antradienį KT ėmėsi šio nelengvo darbo, už rūmų langų grasinamai ošiant V. Janukovyčiaus šalininkų  miniai. Kokį sprendimą gali priimti teismas tokiomis sąlygomis, aiškinti nereikia. Alyvos į ugnį ir šįkart įpylė opozicinio bloko lyderė J. Tymošenko, pareiškusi kaip visada kategoriškai: jei KT sprendimas nebus palankus, jį JTB ignoruos. Kitaip sakant, Konstituciniam teismui išsukinėjamos rankos ir iš kairės, ir iš dešinės, jei tik Ukrainoje toks poliariškumas apskritai logiškas.

Ukrainai gresia perversmas?

Įdomi situacija šalyje susiklostė tuo metu, kai pradėjo posėdžiauti Konstitucinis teismas. Kaip rašo „Nezavisimaja gazeta“, Ukrainoje neliko vadovų: premjeras V. Janukovyčius pirmadienį išvyko į Strasbūrą, kur antradienį sakė kalbą ETPA sesijoje. Tuo pat metu prezidentas V. Juščenka su darbo vizitu lankosi Belgijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Briuselyje jis susitiko su Europos Komisijos vadovu Jose Manueliu Barrosu ir papasakojo apie politinę situaciją Ukrainoje. Vėliau jis kartu su Lenkijos prezidentu vyksta į Londoną, kur dalyvaus finaliniame Ukrainos ir Lenkijos paraiškų pateikime surengti Europos futbolo čempionatą 2012 metais. Galutinį sprendimą UEFA priims trečiadienį.

Taigi Ukraina keletui atsakingų dienų liko be vadovo, jeigu juo nelaikysime Aukščiausiosios Rados pirmininko, beje, prezidento įsaku nušalinto.

Interneto svetainės „Gazeta.ru“ apžvalgininkas šį sutapimą netiesiogiai sieja su dažnai istorijoje pasitaikančiais neramumais tose valstybėse, kurias laikinai valdo antrieji asmenys. Kitaip sakant, kalbama apie perversmo galimybę... Paguoda viena, kad KT nepriims sprendimo per keletą dienų, todėl tiek abi konfliktuojančios stovyklos, tiek politinių jėgų rėmėjai Kijevo gatvėse vargu ar ryšis neapgalvotiems antrosios revoliucijos veiksmams.

Beje, ir motyvacijos mitingams bei demonstracijoms Ukrainoje mažoka. Kaip „Geopolitiką“ informavo Lietuvos ambasadorius šioje šalyje Algirdas Kumža, abi stovyklos, ypač opozicijos rėmėjai, suprato, kad tai ne ta revoliucija, kuri vyko daugiau kaip prieš dvejus metus. Dabar vyksta valdžios persidalijimas, kuris lyg ir neliečia apatinių sluoksnių. Štai kodėl prie KT rūmų antradienį plaikstėsi daugiausia mėlynos-baltos-raudonos vėliavos, o oranžinių spalvų buvo nedaug net kitame Maidano gale.

Buvęs Maskvos favoritas – ant balto arklio...

Tuo metu V. Janukovyčius, atvykęs į Strasbūrą, nebuvo diplomatiškas. Jis pareiškė, kad, priklausomai nuo KT sprendimo, V. Juščenkai gali būti surengta apkalta. Pagrindinės diskusijos dėl situacijos Ukrainoje vyks ketvirtadienį, bet antradienį V. Janukovyčius pasisakymui ir atsakymams į parlamentarų klausimus gavo dvi valandas vietoj pusantros. Kaip pranešė Lietuvos parlamentinės delegacijos ETPA narys Jonas Čekuolis, Ukrainos premjeras sutiko atsakyti ir į klausimus, kas Strasbūre gana reta. Kad patenkintų europarlamentarų smalsumą, svečias turi būti gerai išanalizavęs situaciją savo šalyje ir, kaip sakoma, nesmūgiuoti į vienus vartus, sakė Lietuvos delegacijos narys.

Rezoliucijos projektą šiuo klausimu parengs ETPA monitoringo grupė. ETPA pirmininkas Rene van der Lindenas pareiškė, kad svarbiausia išvengti pavojaus, jeigu valdžios konfliktas Ukrainoje iš kabinetų išsilietų į gatves. Į klausimą, kodėl kaip tik V. Janukovyčius pasirinktas dalyvauti ETPA darbe, pirmininkas pasakė, kad jo vizitas buvo derintas dar prieš metus, kai konflikto bruožai dar tik ryškėjo.

Apžvalgininkai atkreipė dėmesį ir į tai, kad ETPA sesijos darbe dalyvauja ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Arsenijus Jaceniukas, kuris į Strasbūrą atskrido iš Maskvos. Ministras yra V. Juščenkos šalininkas, todėl europarlamentarams bus įdomu išklausyti ir opozicijos, dalyvaujančios daugumos vyriausybėje, nuomonę.

Maskvoje A. Jaceniukas dalyvavo Putino ir Juščenkos tarpvalstybinės komisijos darbe. Maskvoje buvo suderintas veiksmų planas 2007-2008 metams. Jis bus pasirašytas, kai į Rusijos sostinę vizito atvyks prezidentas V. Juščenka. Saugumo Tarybos sekretorius Igoris Ivanovas pareiškė, kad dėl ilgai atidėliojamo vizito datos bus susitarta gegužės mėnesį.

***

Ukrainos klausimas ETPA sesijoje rodo didelį ES susidomėjimą įvykiais šioje šalyje. Tai, kad į Strasbūrą atvyko V. Janukovyčius, o prezidentas V. Jušenka pasirinko daugiau pramoginę turnė, Vokietijos užsienio politikos tarybos nario Alexanderio Rahro nuomone, dar nereiškia, kad Europa teikia pirmenybę buvusiam Maskvos numylėtiniui. „Janukovyčius jau nebe tas, koks buvo prieš trejus metus, „oranžinės“ revoliucijos laikais. Dabar jis arčiau ES negu kada nors...“ Į „Nezavisimaja gazeta“ klausimą, kodėl įvyko toks posūkis, A. Rahras atsakė, kad „Ukrainos oligarchai bijo, jog Rusijos kompanijos supirks visą Ukrainos, ypač rytinės jos dalies, nuosavybę, todėl Kijevui parankiau turėti reikalų su ES ir išsaugoti savo finansinę-pramoninę imperiją.“

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras