Vis daugiau diskutuojama apie griežtų taupymo priemonių naudą ar žalą Europos Sąjungos (ES) šalių ekonomikai. Vokietijos kanclerė Angela Merkel jas vis dar remia, tačiau jai pritariančių lyderių nuolat mažėja. Taupymas euro zonoje vertinamas labai prieštaringai ir kaltinamas dėl daugelio finansinių bėdų. Tokios problemos nesvetimos Prancūzijai, kurios ekonomikai reikalingas skatinimas. Pasak A. Merkel, Prancūzijai pats metas įgyvendinti struktūrines reformas. Tik tokiu atveju ši šalis išsilaikys tarp Europos lyderių. Tiesa, Vokietija dažnai kaltinama dėl taupymo primetimo euro zonos valstybėms, o jos bando pakeisti griežtą A. Merkel poziciją ir daugiau dėmesio skirti ekonomikos augimui bloke.

Europos valstybės ekonominį stabilumą supranta skirtingai, dėl to kyla nemažai skirčių. Esama analitikų, teigiančių, kad euro krizė gali sugrįžti. Apie tai kalbama žemos infliacijos ir vangios ūkio plėtros kontekste, kai itin svarbiomis tampa investicijos. Be to, blokui reikalingos bendros gairės, kad susiskaldymą pakeistų suderinti sprendimai. Dėl šių priežasčių finansų rinkos imtų labiau pasitikėti procesais euro zonoje. Sąstingio kontekste Europos ekonomikos situacija yra sudėtinga. Tiesa, esama pozityvių ženklų Portugalijoje, Ispanijoje ir Graikijoje.

Vis dėlto Prancūzija patiria nemenkų sunkumų. Tai – nulinis ūkio augimas, mažėjantis konkurencingumas, rekordus mušantis nedarbas, ES taisykles laužantis biudžeto deficitas. Prancūzijos prezidentui iššūkių daugiau negu reikia, bet jo pažadų išpildymu jau mažai kas tiki. Prancūzija išgyvena savotišką ekonomikos vidurnaktį. Analitikai komentuoja, kad Fransua Olandas (Francois Hollande) jau praleido savo galimybes, o pokyčiams paprasčiausiai stinga laiko ir valios. Jo šalis sulaukia didelės kritikos dėl tam tikrų reikalavimų nesilaikymo ir nuolaidų ieškojimo, tačiau pažymima, kad Prancūzijai taip pat svarbu leisti kvėpuoti ir pabandyti išvengti nuosmukio. Apibendrinant galima teigti, kad taupymo šalininkų Europoje sparčiai mažėja.

 Pagal 2014 m. rugsėjo 3 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.