Nors beveik kiekviena pasaulio šalis stengiasi paskatinti ekonomikos augimą, Kinijos vyriausybė pateisina ūkio lėtėjimą tam, kad būtų pasiektas jo plėtros tvarumas. Kinija bando stiprinti vidaus paklausą ir paslaugų sektorių. Vykstant kaitos procesams ekonomikos sulėtėjimas yra neišvengiamas. Tiesa, didžiuliai iššūkiai taip pat išlieka.

Kinijos ekonomikos augimas susijęs su jos prekybos partnerių padėtimi, tad priklausomybė nuo eksporto neturi daug pozityvių perspektyvų. Svarbu, kad augtų vartojimas ir gerėtų gyvenimo kokybė. Juk vis labiau aštrėja oro užterštumo ir klimato kaitos problemos, daug bėdų kelia didėjančios skolos.

Grėsmės šalies ūkio plėtrai finansų rinkose ir žiniasklaidoje vertinamos prieštaringai. Oficialus Kinijos ekonomikos augimo tikslas sudaro 7,5 proc. Prognozės svyruoja apie 7 proc. Palyginkite, Jungtinių Valstijų ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį susitraukė 2,1 proc., o antrąjį – šoktelėjo 4,6 proc. Tokios tendencijos vyravo pirmoje 2014-ųjų pusėje.

Esama rinkos analitikų nuomonių, kad Kinijos rodikliais vertėtų suabejoti, nes dažnai pateikiami sušvelninti duomenys. Kyla klausimas, kokia dabar yra Kinijos ūkio padėtis. Regis, ekonomika sparčiai lėtėja. Metinis elektros paklausos augimas per pirmus aštuonis 2014 metų mėnesius smuko žemiau nei 4 proc. Toks jis buvo tik per itin gilią visuotinę finansų krizę, kuri prasidėjo 2008 metais. Mažėjanti elektros paklausa neigiamai veikia Kinijos pramonę, krinta ir būsto kainos.

Kinijos eksportas nusilpo dėl vangaus pasaulio ekonomikos augimo. Pačios Kinijos rinka itin svarbi Australijai, Indonezijai, Brazilijai ir kitoms šalims. Visgi laukiama Europos ūkio atsigavimo, teigiami pokyčiai jau vyksta Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje. Dėl šių priežasčių Kinijos eksporto augimas turėtų vėl paspartėti. Kinijoje bandoma kovoti su korupcija, pradedamos įgyvendinti reformos, užsibrėžti ambicingi tikslai, kad būtų užtikrinta ilgalaikė ūkio plėtra. Čia esama didelės rizikos, o procesai Kinijoje išskirtinai reikšmingi visam pasauliui.

Pagal 2014 m. spalio 3 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.