Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Religija kaip politikos įrankis

2014 10 11

Armėnai, laikantys save pirmąja pasaulyje krikščioniška valstybe, per amžius įgudusiai naudojosi religijos korta. Įvairiose valstybėse jie prisistato kaip skirtingų krikščionybės atšakų išpažinėjai (nors yra net armėnų-musulmonų) ir kartu bando atstovauti visiems krikščionims.

Dar nuo Kryžiaus karų laikų manevravę krikščionybe kaip politikos įrankiu jie tuo naudojasi iki šiol  Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, ypač Libane ir Etiopijoje. Plėsdami savo religinę įtaką pastarojoje šalyje, jie kartais net priskiria save ne indoeuropiečių, o amharų kalbinei ir antropologinei grupei.

Panašiai elgiamasi ir Libane, kur armėnai atstovauja tiek gregorianiškiesiems (armėnų) katalikams, tiek tikriesiems katalikams, tiek protestantams ir evangelikams. Armėnams, kaip religinei mažumai, Libano parlamente yra skirtos 6 vietos, o vyriausybėje – 2 ministrų pareigybės.

Savo krikščioniškumą armėnai išnaudoja ir Kaukaze, bandydami reikšti pretenzijas į šio regiono autochtonų – albanų krikščionių – žemes Karabache.

Kaip bandymą išnaudoti religiją politikos tikslais reikėtų vertinti ir Armėnijos prezidento S. Sargsiano vizitą Vatikane, taip pat visų armėnų katolikoso Gergino II išrinkimą vienu iš Pasaulinės Bažnyčių tarybos pirmininkų 2013 m. Taip bandoma daryti įtaką visam krikščioniškajam pasauliui, o per Vatikaną – siekti politinių tikslų.

Azerbaidžanas, kuriame gyvena įvairių religijų ir kultūrų atstovai, visada pasižymėjo tolerancija, o šiandienė valstybės politika grindžiama supratimu ir tarpkultūriniu dialogu. Kaip teigė šalies prezidentas I. Alijevas Baku vykusiame II tarptautiniame kultūros forume, „multikultūralizmas – tai mūsų gyvenimo būdas. [...] Per amžius įvairių religijų ir nacijų atstovai Azerbaidžane gyveno kaip viena šeima“.

Pagal 2014 m. rugsėjo 29 d. portalo „Newtimes.az“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras