Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Meška savo taigos neatiduos (98)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2014 11 05

Jeigu iš karto eitume prie esmės, tai Rusijos prezidentas V. Putinas Sočyje, per Valdajaus klubo forumą, pasakė antrąją Miuncheno kalbą (bent jau taip ją įvertino nemaža dalis ekspertų). Tokią išvadą galima daryti todėl, kad Rusijos vadovo vertinimai buvo išskirtinai atviri, griežti, o kartais net agresyvūs (ypač per diskusiją). Viską, ką jis pasakė, trumpame straipsnyje detaliai aptarti sunku, bet kelis esminius momentus galima.

Taigi, pirma – kad Amerika – pagrindinė istoriškai nusistovėjusios pasaulio tvarkos griovėja, nesilaikanti „žaidimo taisyklių“. Kur tik pasirodo „didysis brolis“, iš karto susiformuoja globalios ir regioninės saugumo problemos. „Kontroliuojamo chaoso“ principas neveikia – jis tampa nekontroliuojamas, bet amerikiečiai, anot V. Putino, vis lipa ir lipa ant tų pačių grėblių. Šiame besiformuojančios naujos pasaulio tvarkos kontekste, jo nuomone, reikalingas „naujas globalus atsakingų jėgų konsensusas“.

Keli komentarai. Jungtinės Amerikos Valstijos, be abejo, nusipelno kritikos. Klaidos Irake ir dviprasmiški žaidimai Sirijoje (ką jau kalbėti apie Jugoslaviją ir Kosovą) baigėsi tuo, kad dabar pasauliui tenka burti koaliciją kovai su „Irako ir Levanto islamo valstybe“ (ILIV). Libija po kruvino M. Kadafio nuvertimo irgi iš esmės virto žlugusia valstybe. Tačiau V. Putinas (dėl suprantamų priežasčių) niekaip negali pripažinti, kad Rusija yra tokia pat „žaidimo taisyklių“ pažeidėja kaip ir JAV. Net jeigu darytume gerokai pritemptą prielaidą, kad Maskvos veiksmai yra priverstiniai (reakcija), tai vis tiek nepaneigia to, kad „teisėjas“ nėra geresnis už „nusikaltėlį“ (argumentas „jis pirmas pradėjo“ yra nepriimtinas, nes visiškai nesvarbu, kodėl tu elgiesi lygiai taip pat kaip „nusikaltėlis“ – tu tiesiog neturi taip elgtis, jeigu pretenduoji į moralinio autoriteto vaidmenį, o Putinas dar ir kaip pretenduoja).

Iškalbingiausias pavyzdys šiuo atveju – eilinė diskusija apie Krymo aneksiją. Joje Rusijos vadovas vėl bandė aiškinti, kad viskas buvo padaryta teisėtai: referendumą paskelbė teisėtas Krymo parlamentas, o paskui jis paprašė Rusijos priimti pusiasalį į savo sudėtį. Bet kaip pateisinti „žaliųjų žmogeliukų“ veiksmus blokuojant Ukrainos karinius dalinius? Įdomu, ką Rusija sakytų, jeigu per Čečėnijos karą į respubliką būtų atvykę JAV specializuoti padaliniai, apsuptų rusų kariuomenę ir pasakytų, jog tai tik būtina čečėnų apsaugos priemonė, kad jie laisvai galėtų išreikšti savo valią. Trumpai sakant, V. Putinas – kaip ir Rusijos televizija – efektingai pristato dalį tiesos, o kitos (nepatogios) tiesiog nepastebi, išpūsdamas nustebusias akis, kai jam bandoma dėl to priekaištauti.

Na, dėl Amerikos, Maskvos požiūriu, viskas seniai aišku, todėl Kremliaus šeimininkas jai galėtų tiek daug vietos ir neskirti. Blogis, ir tiek. O kaip su Europa? Skaudi tema Rusijai. V. Putiną labai nervina sankcijos. Žinoma, padėtis (bent jau kol kas) nėra kritinė ir artimiausioje ateityje greičiausiai tokia netaps, bet žiauriai nemalonu. Tai, kad dabartinė situacija iš tiesų išveda Rusijos prezidentą iš kantrybės, patvirtina žodžiai, kuriuos jis vartoja apibūdindamas europiečių veiksmus („kvailystė“, „silpnybė“ ir panašiai). Turbūt labiausiai V. Putiną stebina ES pasiryžimas aukoti savo ekonominius interesus vardan Ukrainos ir transatlantinės vienybės, ir jis vis bando įtikinti Briuselį pakeisti savo poziciją. Tam net puolimą Ukrainoje pristabdė, paliaubų ir taikos vaizdą sukūrė, o europiečiai niekaip nereaguoja.

Na ir tiek to – dabar Kremlius ketina pripažinti separatistų rinkimus Donbase ir leido I. Strelkovui sukurti visuomeninį judėjimą „Novorosija“, turintį padėti jos gyventojams ir gynėjams. Pažymėtini šiuo atveju rašytojo S. Šargunovo, kuris nuolat dalyvauja analitinėse Rusijos televizijos laidose, žodžiai, kad jis tiesiai paprašė V. Putino nepalikti „Novorosijos“ likimo valiai, ir tas pažadėjo tai padaryti. Pagaliau, kam cituoti kitus, jeigu galima pacituoti pagrindinę žvaigždę: „Mums negalima ginti savo interesų ir rusakalbių interesų? To nebus!“

Be to, V. Putinas padarė pareiškimą, kuris turbūt taps viena žinomiausių jo frazių: „Kaip sakoma, kas leidžiama Jupiteriui, tas neleidžiama jaučiui. Galbūt jaučiui ir neleidžiama, bet meška niekieno leidimo neprašys! Ji mūsuose laikoma taigos šeimininke. Ji, aš tai tikrai žinau, nesiruošia persikelti į kitas klimatines zonas, jai ten nejauku. Bet ir savo taigos ji niekam neatiduos.“ Visa tai buvo pasakyta gana piktu tonu ir su gana pikta veido išraiška. Bet esminis klausimas, kuris liko neatsakytas, yra kitas: o kur tos taigos ribos, kokiame Ukrainos (o gal Europos) mieste? Sprendžiant iš tendencijos, V. Putinas įsivaizduoja, kad Rusijos įtakos sfera išeina už Rusijos Federacijos ribų. Kiek toli, pasakyti sunku, bet posovietinę erdvę ji apima tikrai. Eurazijos ekonominė sąjunga – pirmyn (o ten pažiūrėsime)!

Apibendrinant galima konstatuoti, kad Rusijos prezidento kalba Sočyje parodė, jog artimiausiu metu Maskvos konfrontacija su Vakarais nesibaigs. Kremlius yra pasirengęs kentėti ir toliau siekti savo geopolitinių tikslų – pirmiausia Ukrainoje. Kaip šiame kontekste V. Putinas ketina kurti „naują globalų atsakingų jėgų konsensusą“, visiškai neaišku. Matyt, jis įsivaizduoja, kad Amerika turėtų pasidalinti su juo pasaulį (posovietinė erdvė, žinoma, Rusijai, ir jokių čia „spalvotųjų revoliucijų“) kaip šaltojo karo laikais ir būti tuo patenkinta, taip pat klausti Rusijos nuomonės sprendžiant bet kokią svarbesnę tarptautinę problemą (pavyzdžiui, jokių Sirijos ar Irano bombardavimų). O Europa išvis turi tik pirkti kuo daugiau rusiškų dujų ir tylėti, nes su Vašingtonu dėl visko sutarta.

Klausimas – kiek V. Putinas gali priversti Vakarus (įtikinti tikrai nepavyks) taip elgtis, o kiek jis gyvena savo iliuzijų spąstuose? Nemažai ekspertų mano, kad jis seniai prarado ryšį su realybe, o nieko blogesnio ir pavojingesnio už neprognozuojamą piktą mešką pasauliui (ypač posovietinei erdvei) būti negali. Šiame kontekste įdomus netiesioginis prezidento administracijos vadovo pirmojo pavaduotojo V. Volodino ir V. Putino dialogas. V. Volodinas pasakė tiesiai: „Yra Putinas – yra Rusija. Nėra Putino – nėra Rusijos.“ Valstybės vadovas atsakė: „Rusija, žinoma, išsivers be tokių kaip aš. Rusijoje daug žmonių. Bet jeigu jau atsidūriau ten, kur dabar esu, laikau savo pareiga padaryti viską dėl jos gerovės.“ Ar savo?

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 98)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (3)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras