Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  ILIV ir nesibaigianti priverstinė migracija Artimuosiuose Rytuose (8)

Komentarai:

VIDMANTAS MAROZAS UK WISBECH, 2014 12 20 16:33
VIDMANTAS TO LT
1.KALTINU PAGRISTAI NES PASKUTINIUS 100 METU JAV SIEKDAMA HEGIMONIJOS NOREDAMA ATSIKRATYTI KONKURENTU EUROPOJE SUKELE PIRMA PASAULINI KARA IR TUO DEKA PASIDARE NEBLOGA BIZNI

VELIAU NOREDAMA ATSIKRATITI VOKIETIJOS SUKELE ANTRA PASAULINI KARA VEL PADARE NEBLOGA BIZNI
ZUVO PAGRINDE BALTOJI RASE IR KAZKAS ANT JU LAVONU DARE PINIGUS

LT Marozui., 2014 12 20 13:28
TAIP IR NEIŠGIRDAU ATSAKYMO Į MANO KLAUSIMĄ, KURIS SKAMBĖJO TAIP: KODĖL KALTINATE JAV BALTOSIOS RASĖS NAIKINIMU, KAI TUO TARPU UKRAINOJE ŽVANGA VIEN RUSIŠKI GINKLAI?
NA PARODYKITE MAN NORS VIENA AMERIKIEČIŲ GAMYBOS TANKĄ, PĖSTININKŲ KOVOS MAŠINĄ, SUNKIAJĄ ARTILERIJĄ, AVIACIJĄ IR T.T. PARODYKITE MAN NORS VIENĄ USA GAMYBOS ŠAUTUVĄ AR KULKĄ, KURI BŪTŲ PERSKRODUSI "NOVORUSIJOS" GYVENTOJŪ GALVĄ...
LYGINTI LUHANSKO IR DONECKO MIESTŲ NORĄ TAPTI NEPRIKLAUSOMAIS SU 1990 METŲ ĮVYKIAIS IR LIETUVA, MANAU VISIŠKAI NELOGIŠKA, NES VISŲ PIRMA LIETUVA TURĖJO VALSTYBĘ ANKŠČIAU. TODĖL NEPRIKLAUSOMYBĖS ATSTATYMAS BUVO LOGIŠKAS, TEISĖTAS SPRENDIMAS. O KADA BUVO LAISVA IR NEPRIKLAUSOMA "novorusija"?

VIDMANTAS MAROZAS UK WISBECH, 2014 12 19 20:02
VIDMANTAS TO REIDERIS
1.KA USA DUODA TURKIJA ,O GI NIEKO
KA DUODA EUROPA TURKIJAI-TAIP PAT NIEKO

2.BET KADA TURKIJA BUS PAGRINDINE ISLAMO IMPERIJOS VALSTYBE IR SI ISLAMO IMPERIJA TURES BRANDOLINI GYNKLA

USA IR EUROPA KELIAIS VAIKSCIUOS APLINK TURKIJA,NAS TURKIJA GAN GEROJE GEOPOLITINEJE VIETOJE YRA

IR TURKIJAI NUSISPJAUTI I NATO KAD BUS ISLAMO IMPERIJOS KARIUOMENE KURI SUSIRINKS AKIMIRKSNIU,O NE KAIP NATO PO 365 DIENU

JAV VISAI IGNORUOJA ISLAMISKA KORTA,KAIP JUOS IR NEBUTU,NUSIIMKYTE AKINIUS SI KORTA YRA IR KOZERINE

CIA KALTAS USA KALEDOSKOPINIS MASTYMAS,KIEK I KALEIDOSKOPA NEPILSI SUDUZUSIU STIKLIUKU TRIS VEIDRODZIAI ESANTIS KALEIDOSKOPE VISADA RODIS GRAZIA ILIUZIJA
REIKS REIDERIUKUI NUPIRKTI SI VAIKISKA ZAISLA KALEIDOSKOPA IR TEGUL GROZISI SUDARYTOMIS ILIUZIJOMIS
LAIKAS USA PRADETI MASTYTI IR RIMTAI

Reideris to V.Morozas, 2014 12 19 12:55
DONECKAS IR LUGANSKAS KAIP ANKSCIU LIETUVA NORI NEPRIKLAUSOMYBES
IVYKO REFERENDUMAI SIU REGIONU ZMONES PASISAKE UZ SAVARANKISKUM
Tai Cecenija irgi nori nepriklausomybes,kogi Rusija jai nesuteikia?:}}}
TURKIJAI NUSISPJAUTI IR I NATO....taciau Turkijai nenusispjaut i Krymo totorius,kuriu genocida vykdo dabartine Rusijos valdžia..:}}

VIDMANTAS MAROZAS UK WISBECH, 2014 12 18 07:36
VIDMANTAS TO LT
1.UKRAINOJE MAIDANAS KYLO,KAD JANUKOVICIUS NEPASIRASE VILNIUJE SUTARTIES SU ES IR AS TOKIA SUTARTI NEPASIRASYCIAU PAGAL SIA SUTARTI VISA UKRAINOS KARINE IR CIVILINE PRAMONE PEREINA PRIE ES STANDARTU IS PIRMO ZVILGSNIO NORMALUS VEIKSMAS TIK TAM NEDAVE PINIGU IR PO ES STANDARTU NELIEKA UKRAINOS KARINES IR CIVILINES PRAMONES

2.DABAR SUTARTYS PASIRASYTA
DONECKAS IR LUGANSKAS KAIP ANKSCIU LIETUVA NORI NEPRIKLAUSOMYBES
IVYKO REFERENDUMAI SIU REGIONU ZMONES PASISAKE UZ SAVARANKISKUMA TAI KIEVAS KAIP KADAISE MASKVA
PADARE SAUSIO 13 TIK VILNIUJE ZUVO 13 ZMONIU
UKRAINOJE JEI SUSTATYTUMEM KARSTUS I VIENA EILE BUTU LINIJA NUO KLAIPEDOS IKI VILNIAUS
VAZIUOJA LT AUTOSTRADA KLAIPEDA VILNIUS IR MATO VIN KASTUS

USA DAR ATSAKYS VISU GRIEZTUMU UZ BALTOS RASES NAIKINIMA

VIDMANTAS TO REIDERIS

TURKIJAI NUSISPJAUTI I ES PASIPUTELIUS KURIE NENORI ISILEISTI MUSULMONU I PRANCUZIJA IR VOKIETIJA

TURKIJAI NUSISPJAUTI IR I NATO,NES KADA JI BUS ISLAMO IMPERIJOS PAGRINDINE VALSTYBE IR ISLAMO IMPERIJA KONKRECIAI IRAKAS TURES BRANDOLINI GYNKLA
USA UZMIRS KELIA I SI REGIONA IR TADA USA REIKES DARYTI 35 NAMU DARBUS,KAD PRITAPTU PRIE EUROPOS IR 100 NAMU DARBU,KAD PRITAPTU PRIE EVRAZIJOS

lt, 2014 12 18 05:21
O kodėl "baltoji" rasė naikinama rusiškais ginklais tiek Ukrasinoje, tiek "babajai" ISIS kontroliojamoje zonoje?

Reideris to V.Morozas, 2014 12 17 10:11
Turkija jau seniai galėjo but ES,jai tereikia įvykdyt 35punktu programa,tarp ju punkta dėl dalies Kipro aneksijos,nutraukt Kipro dalies okupacija ir kelias i ES laisvas...O tie 30metu tik parodo ES valia,kad bus taip kaip nori ES,o ne taip kaip galvoja Turkija..Tai Turkija nori stot i ES,o jeigu nori privalo paklust bendroms ES taisyklėms,jei ne tegu zaidzia atsilikėliu klube"evrazijoje"...:}}}}}Beja tas pats ir su Krymu ES niekada nepripažins Krymo okupacijos ir skaitys Ukrainos dalimi,Rusija gali laukti,kad 300metu...:}}
Islamo žmones gal ir gimsta geometrine progresija,bet ir mirtingumas tuose salyse yra vienas is didžiausiu pasaulyje...
Tai man ir įdomu kodėl Rusija naikina baltąja rase Ukrainoje?:}}JAV jeigu kariauja tai kariauja su babajais..:}}}{Afganistanas,Irakas,Sirija,Libija}Ir kaip tik retina ne baltąja rase..:}}}}
Tad vel kaltini ne tuos kur reikia,veidrodis nekaltas,kad snukis tamstos kreivas..:}}

VIDMANTAS MAROZAS UK WISBECH, 2014 12 17 07:21
1.STAI JUMS INFORMACIJA KAIP VAKARAI IR USA ELGESI SU ISLAMO SALIMIS TODEL NIEKO NUOSTABAUS KAD ATSIRANDA IR ATSIRAS IVAIRUS ISLAMO JUDEJIMAI

2.Турция подала заявку на членство в ЕС
в 1987 году.

DABAR JAU ANT NOSES 2015
Переговоры о вступлении начались
в 2005 году.

С тех пор стороны открыли
14 из 35
технических пунктов,
которые должна выполнить Анкара,
чтобы удовлетворить
необходимые для членства
в ЕС критерии.

Переговоры неоднократно осложнялись
разногласиями,
которые приводили
к их приостановке.

Главным препятствием
остается позиция Турции
по кипрскому вопросу.

ISLAMO ZMONES GYMSTA GEOMETRINE PROGRESIJA
BALTOJI RASE USA PER KARUS NUO ESAMU 30% BUVO SUNAIKINTA IKI 15% TAI YRA 50% PER PASKUTINIUS 100 METU
IR TOLIAU UKRAINOJE NAIKINAMA SEKMINGAI BALTOJI RASE
KAM TAI NAUDINGA?
CIA KITAS DISKUSINIS KLAUSYMAS

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (3)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras