Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Užkulisinė kova dėl valdžios Gruzijoje tęsiasi (3)

Inga Popovaitė, politikos apžvalgininkė
2014 12 22

Gruzijoje juokaujama, kad ruduo – politinių intrigų ir permainų metas. Ne išimtis ir šis lapkritis: mėnesio pradžioje su triukšmu skilo valdančioji koalicija, kai tarpusavyje ragus surėmė du Irakliai – premjeras Iraklis Garibašvilis ir populiariausias Gruzijos politikas, dabar jau buvęs gynybos ministras Iraklis Alasanija.

Prasidėjo nuo korupcijos skandalo

Viskas prasidėjo nuo to, kad Gruzijos generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl galimos korupcijos I. Alasanijos vadovaujamoje Gynybos ministerijoje. Įtarimai dėl galbūt neskaidraus sandorio su didžiausiu komunikacijos paslaugų tiekėju Gruzijoje „Silknet“, dėl kurio valstybės iždas esą prarado daugiau nei du milijonus JAV dolerių, buvo pareikšti penkiems aukštiems šios ministerijos pareigūnams. Tačiau tiek jie, tiek „Silknet“ atstovai neigė bet kokius kaltinimus, o I. Alasanija pareiškė, kad toks valdančiųjų tyrimas kiša koją Gruzijos NATO ir Europos integracijos planams. Netrukus po tokio pareiškimo, lapkričio 4 dieną, tiesioginio televizijos eterio metu premjeras I. Garibašvilis pranešė, kad iš I. Alasanijos atimamas gynybos ministro postas dėl netinkamų jo pastabų, kurios esą politizuoja prokurorų tyrimo procesą ir neigiamai veikia šalies saugumą bei našų vyriausybės darbą.

Pasitraukė su artimais bendražygiais

Kai kurie komentatoriai taip pat pabrėžia, kad I. Alasanijos ir „Gruzijos svajonės“ lyderio Bidzinos Ivanišvilio nesutarimai tęsėsi jau seniai, nuo tada, kai pastarasis nusprendė atimti vicepremjero postą iš I. Alasanijos ir nekelti jo kandidatu į Gruzijos prezidento postą. Tuomet buvo svarstoma, kad B. Ivanišvilis taip pasielgė norėdamas parodyti pernelyg ambicingam politikui, kas iš tikrųjų vadovauja Gruzijai. Todėl ir dabar netrūksta įtarimų, kad I. Alasanija buvo atleistas ne be B. Ivanišvilio žinios, nors Gruzijos vadovybėje jis ir neturi jokio oficialaus posto.

Kartu su I. Alasanija iš postų savo noru pasitraukė jo artimi bendražygiai – Europos ir euroatlantinės integracijos ministras Aleksis Petriašvilis, užsienio reikalų ministrė ir I. Alasanijos žmonos sesuo Maja Pandžikidzė bei keletas viceministrų. O valdančiąją koaliciją parlamente paliko Laisvųjų demokratų partijos atstovai, taip gerokai susilpnindami valdančiųjų pozicijas.

Išvadino išdaviku ir oportunistu

Po tokio I. Alasanijos bendražygių veiksmo trūko I. Garibašvilio kantrybė. Galbūt dėl savo jauno amžiaus ir patirties stokos jis I. Alasaniją išvadino išdaviku ir oportunistu. „Atsikratėme vieno neprotingo ir ambicingo ministro. Nieko baisaus neatsitiko – būtų buvę geriau, jei tai būtų įvykę anksčiau. Mes nebijome nei dešimties, nei šimto tokių oportunistų kaip Alasanija. [...] Mes lengvai įveiksime šį iššūkį, tik gaila, kad kai kurie mūsų draugai pasirinko jo pusę“, – taip per vyriausybės posėdį lapkričio 6 dieną neslėpdamas emocijų kalbėjo I. Garibašvilis.

Pasitraukusius pareigūnus pareigose pakeitė kur kas mažiau žinomi asmenys. Naująja užsienio reikalų ministre paskirta Tamara Beručašvili, naujuoju Europos ir euroatlantinės integracijos ministru tapo Davitas Bakradzė, o naujuoju gynybos ministru – Mindija Džandelidzė.

Gruzija praras Vakarų dėmesį

Johno Hopkino universiteto Centrinės Azijos ir Kaukazo instituto (Vašingtonas) tyrimų vadovas Mamuka Ceretelis šio straipsnio autorei teigė, kad ši Gruzijos politikos krizė gerokai sulėtins šalies integracijos į Vakarų struktūras procesus. „Daugelis asmenų, kurie buvo aktyviai įsitraukę į vakarietiškos Gruzijos politikos formavimą, paliko valdančiuosius, todėl judėjimas link Vakarų neišvengiamai sulėtės. Tačiau tai nereiškia, kad užsienio politikos kursas pasikeis, nes tie, kurie liko valdžioje, pavyzdžiui, prezidentas ar parlamento pirmininkas, yra provakarietiški politikai“, – aiškino M. Ceretelis, pabrėždamas, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad nesutarimai tarp valdančiųjų Gruziją pastūmės į Rusijos glėbį.

Politologo nuomone, ši krizė skaudžiai atsilieps Gruzijos santykiams su partneriais Vakaruose. Jis pabrėžė, kad tiek JAV, tiek ES dėmesys visam posovietiniam regionui – Gruzijai, Ukrainai, Moldovai, Kaukazui, Centrinei Azijai – vis mažėja. „Esant tokioms aplinkybėms, net ir mažiausi pokyčiai šiose šalyse gali lemti daug, ypač jei pasikeičia lyderiai, su kuriais Vakarų atstovai nuolat palaikė ryšį. Apskritai bet kokia politinė suirutė veda į tos šalies ignoravimą tarptautiniu mastu. Tai lengvai paaiškinama: esą jei mums ir taip buvo sunku suprasti, kas toje šalyje dedasi, tai dabar, pasikeitus valdžiai, darosi dar sunkiau. Juolab kad Vakaruose nematau jokio politinio noro sekti kasdienius įvykius Gruzijoje“, – paaiškino M. Ceretelis.

Matyti B. Ivanišvilio įtaka

Kalbėdamas apie galimas šio konflikto tarp gynybos ministro ir ministro pirmininko priežastis, pašnekovas neatmetė ir Rusijos įtakos galimybės. „Yra ekspertų, kurie mato Rusijos rankas, norinčias atsikratyti narystės NATO kariniame bloke siekiančiu Alasanija. Tačiau kokiais kanalais ir ką ši įtaka pasiekia Gruzijoje, kaip visa tai veikia – kol kas neturime jokio atsakymo į šiuos klausimus, visa tai yra tik spekuliacija. Bet neturėtume atmesti ir tokios tikimybės“, – sakė politikos ekspertas. Tačiau jis pats linkęs konflikto priežasčių ieškoti vidinėje Gruzijos politikoje.

Pasak jo, galimas korupcijos skandalas, be jokių abejonių, turi politinį prieskonį – teisinė sistema Gruzijoje politikų žaidimams esą naudojama dar nuo Sovietų Sąjungos laikų. Taip pat jis pridūrė pastebintis ir B. Ivanišvilio įtaką: nors ir neužima jokio oficialaus posto Gruzijos politikos arenoje, jis stengiasi dalyvauti priimant visus svarbiausius sprendimus. „Pavyzdžiui, Ivanišvilis dalyvavo valdančiosios koalicijos susitikimuose, taip pat privačiam pokalbiui pasikvietė ir Alasaniją po to, kai šis paliko savo postą. Nemanau, kad jis politikoje dalyvauja kaip eilinis tuo besidomintis Gruzijos pilietis – ne, jis čia demonstruoja savo reikšmingą nuomonę, turinčią įtakos visiems sprendimams. Tai nėra gerai Gruzijos interesams. Būtų kur kas geriau, jei įtakingiausias politikas turėtų ir oficialų įtakingiausią postą, kartu tapdamas atsakingu ir atskaitingu už savo veiksmus. Kol to nėra, visi Gruzijos laimėjimai demokratijos srityje yra beverčiai“, – savo nuomonę išsakė M. Ceretelis.

Parengta remiantis civil.ge, dfwatch.net, eurasia.net informacija.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras