Pasibaigus 2008 metų Gruzijos karui, kuriame dalyvavo Rusija, Vakarų šalys atsisakė jai paskelbtų sankcijų. Rusija ir dabar, kai dar vyksta Ukrainos konfliktas, iš Vakarų tikisi to paties. Tačiau, kaip pareiškė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Alexanderis Vershbow, Vakarų šalys vykdys ilgalaikio Rusijos sulaikymo kursą.

„Mes parodėme ryžtą sulaikyti Rusiją, jai oponuoti. Ir toliau tai darysime ilgesnį laiką – ne todėl, kad mums patinka, o todėl, kad atmetame kompromisą dėl taisyklių ir principų, kuriais remiasi NATO, saugumo sistema visame Šiaurės Atlanto sutarties regione“, – Osle vykusioje konferencijoje teigė A. Vershbow.

Pasak NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo, Rusija dar iki Ukrainos konflikto „pradėjo nukrypti nuo 2010 m. Lisabonoje prisiimtų įsipareigojimų plėtoti visavertę partnerystę su NATO strategiškai svarbiose srityse, pvz., PRG“. O NATO ilgalaikės strategijos principai būtų nuoseklumas, kantrybė. „Šį kartą privalome laikytis prisiimto kurso“, – tęsė A. Vershbow.

Sausio 30 d. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino Aljanso nares padidinti gynybos išlaidas ir pabrėžė, kad Rusija kelia grėsmę, nes ji panaudojo karinę jėgą ir aneksavo Krymą, destabilizavo situaciją Ukrainos rytuose, vykdo kaimynų gąsdinimo politiką.

Pagal 2015 m. vasario 2 d. portalo „ZN.UA“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.