Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Euro zonos ūkio plėtra – dėmesio centre

2015 02 11

Europos Komisija (EK) numato, kad euro zonos ekonomika šiais metais plėsis 1,3 proc. Tai pabrėžiama naujose šiam blokui skirtose prognozėse. Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir finansų reikalų komisaras Pierre‘as Moscovici pažymėjo, kad euro zonos ūkiui svarbios mažėjančios naftos kainos ir silpnesnis euras. EK tikisi, kad 2016-aisiais euro zonos ekonomika plėsis 1,9 proc. Tai turėtų lemti sustiprėjusi vidaus ir užsienio paklausa. Visos ES ūkio augimas, tikėtina, sudarys 1,7 proc. ir 2,1 proc. atitinkamai 2015 ir 2016 metais.

EK patvirtino, kad 2014-aisiais euro zonos ekonomika augo 0,8 proc. Tai reiškia, kad buvo nugalėta recesija. Tiesa, bloko ūkio augimo perspektyvos išlieka miglotos. EK taip pat įspėjo dėl defliacijos keliamų grėsmių. Tai – užsitęsęs labai žemos arba neigiamos infliacijos laikotarpis, kenkiantis ekonomikos plėtrai. Sausį kainos euro zonoje smuko 0,6 proc. Gruodžio mėnesį jos sumažėjo 0,2 proc. Tokias tendencijas paskatino ir naftos kainų nuosmukis. EK tikisi, kad 2015 metais vartojimo kainos kris 0,1 proc., o vėliau laukiama 1,3 proc. augimo. Vis dėlto infliacija išliks gerokai žemiau Europos centrinio banko (ECB) nustatytos 2 proc. tikslinės ribos.

Daug diskutuojama, ar mažėjančios naftos kainos gali atnešti euro zonai teigiamų padarinių. Pasaulio bankas pažymi, kad vartotojų pasitikėjimas Europoje nėra užtikrintas, tad dėl mažesnių energijos kainų namų ūkių sutaupyti pinigai nebus greitai išleidžiami. Vis dėlto prognozuojama, kad visos 28 ES šalys šiais metais turėtų pastebėti ekonomikos augimą. Taip nutiktų pirmą kartą nuo 2006 metų.

Airijos ekonomika šiemet turėtų augti 3,5 proc. Numatoma, kad Italijos ir Kipro ūkiai plėsis atitinkamai 0,4 ir 0,6 proc. Tiesa, nerimą kelia laužomos biudžeto deficito taisyklės. Be to, dėmesio centre atsiduria struktūrinės reformos, taupymas ir įtampa dėl politinės ir ekonominės Graikijos krizės bei geopolitinių neramumų pasaulyje.

Pagal 2015 m. vasario 5 d. „EU Observer“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (3)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras