Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Geopolitika versus politika Graikijos skolų dramoje

2015 02 18

Pasaulio žiniasklaidai linksniuojant Graikijos skolų krizę, išskirtinę svarbą įgyja geopolitiniai ir vidaus politikos aspektai. Čia išryškėja šios šalies ryšiai su Rusija, suteikiantys naujajai Graikijos kairiųjų vyriausybei svorio. Tai gali padėti bandant įtikinti Europos Sąjungos (ES) kreditorius, kad taupymas Graikijai nėra išeitis. Jau keletą savaičių stebime Graikijos politikos ir geopolitikos dramą, kurią paaštrina skolų klausimas.

Jeigu Graikija pasitrauktų iš euro zonos, panaši situacija galėtų pasikartoti Kipre ar netgi Portugalijoje. Jau kelis dešimtmečius Graikijos partnerės Vakaruose pro pirštus žiūrėjo tiek į šalies valdymo klaidas, tiek į atsakomybės stoką tvarkant finansus. 1952 metais Graikija įstojo į NATO aljansą. Prie ES šalis prisijungė 1981-aisiais, o 2001 metais tapo euro zonos nare. Tačiau, ištikus krizei, tarptautiniai skolintojai siekė, kad blokas nesubyrėtų. 2010 ir 2012 metais ES ir TVF suteikė Graikijai 240 mlrd. eurų vertės finansinę pagalbą. Mainais šalis turėjo stipriai mažinti išlaidas, padidinti mokesčius, plėtoti privatizaciją ir įgyvendinti struktūrines reformas.

Tarptautinėje arenoje Graikijai gali padėti geopolitiniai argumentai. Ypač turint galvoje Vakarų galių konfrontaciją su Rusija dėl šios vaidmens Ukrainoje. Be to, daugelyje ES šalių vis didesnę įtaką įgyja euroskeptikai. Vidaus politika Graikijoje tampa iššūkiu, nes sunkumų daug įvairiose srityse, o partnerės ES nelinkusios nusileisti. Nei Vokietijos kanclerė Angela Merkel, nei kiti Europos lyderiai nenori, kad Graikija negrąžintų jai paskolintų pinigų. Taigi skolų nurašymui nepritariama.

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) žada atsisakyti priemonių, kurios esą įstūmė daugybę graikų į skurdą, o ekonomika susitraukė 25 proc. Be to, ketinama padidinti minimalų atlyginimą. Jeigu Graikija nepasieks susitarimo su Europos kreditoriais ir jai teks palikti euro zoną, Atėnai gali atsigręžti į Maskvą ir prašyti finansinės paramos. Jau dabar bandoma žaisti Rusijos korta tam, kad Briuselis darytų nuolaidas. Neatmetama, kad paramos taip pat bus ieškoma Jungtinėse Valstijose, Kinijoje ir kitose valstybėse. Rusiją gali sudominti Graikijos energetikos sektorius ir infrastruktūra, bet šiuo metu ir pačios Rusijos ekonomika išgyvena sudėtingą laikotarpį.

Pagal 2015 m. vasario 15 d. naujienų agentūros „Reuters“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras