Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Europos politikos iliuzijos

2015 03 04

Europos Sąjunga (ES) išsiskyrė demokratinės integracijos principais. Narystė joje paremta laisva šalių narių valia, o ne karine jėga. Vienu metu ES netgi buvo galima vadinti tam tikra institucine inovacija, tačiau šiandien Bendrijoje daugėja konfliktų, o bendradarbiavimas atsiduria antrame plane. Apie tai portalui „Project Syndicate“ rašo buvęs NATO generalinis sekretorius Javieras Solana.

Europos šalių pasirinkimai yra įvairūs. Finansinių sunkumų slegiamos valstybės atsigręžia į tarptautinius kreditorius. Skolų krizių pasekmė – socialinės problemos. Jeigu ES siekia grįžti prie savo pamatinių vertybių, metas partneriams bendradarbiauti, o ne kurstyti konfliktus. Apskritai, Europos integracija – darnus, tvarkingas ir teisingas procesas, apimantis daug svarbių priemonių ir išteklių. Šiame kontekste verta paminėti ES struktūrinius ir sanglaudos fondus. Vis dėlto užsitęsusi ekonominė krizė pakeitė daugelio Europos piliečių požiūrį ir jie nėra įsitikinę ES nauda.

Tokias nuotaikas sėkmingai išnaudoja euroskeptikai ir radikaliosios partijos. Jos rinkėjų nusivylimą paverčia sėkme rinkimuose. Tai rodo ir „Syrizos“ pavyzdys Graikijoje. Šios politinės jėgos meta iššūkį ES taisyklėms ir struktūrai. Atsiranda vis daugiau skirčių ir nesusikalbėjimo, kai reikia spręsti aktualias problemas. Europoje daugėja nestabilumo, nežinomybės ir baimės. Pasaulyje vis aktualesnis saugumo klausimas. Valstybės vis labiau priklausomos vienos nuo kitų ir tai lemia ne tik bendra euro zonos valiuta. Čia svarbi tam tikra socioekonominė sąveika ir Europos institucijų dinamika.

Įvairūs mechanizmai skirti euro zonos finansiniam stabilumui apsaugoti. Jie nėra dominavimo ar konfrontacijos instrumentai. Svarbu suprasti, kad vienos bloko šalies bankrotas neigiamai atsilieptų ir kitoms. Finansinės pagalbos jau prireikė Graikijai, Portugalijai, Kiprui bei Airijai ir ši buvo suteikta. Tarpusavio priklausomybė ir su ja susijusi atsakomybė yra neišvengiamos. Jas nukreipus tinkama linkme būtų galima siekti stabilumo ir ūkio plėtros tvarumo. Juk, kaip teigia Graikijos premjeras Alexis Tsipras,  Europa yra erdvė deryboms ir kompromisams.

Pagal 2015 m. vasario 28 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (5)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (10)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (60)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras