Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Tarp euro zonos idėjos ir realybės

2015 04 01

Kai euro zona buvo sukurta, jos idėja rėmėsi tikslu siekti nuolatinio progreso, kuris turėtų atvesti į valiutos sąjungą. Jos vertybės – fiskalinė integracija, laisvas darbo jėgos judėjimas ir politinė sąjunga. Vis dėlto taip neįvyko ir tai puikiai atspindi dabartinė Graikijos krizė. Euro zona dažnai turi struktūrinių sunkumų ir yra labai pažeidžiama dėl vidaus sukrėtimų. Tai reiškia, kad blokui iki tvarumo dar toli.

Finansiniai euro zonos šalių narių skirtumai yra ryškūs. Darbo jėgos mobilumą riboja kalbinės, kultūrinės ir administracinės kliūtys. Artimesnė politinė sąjunga nesulaukia visuomenės paramos ir tampa sunkiai įmanoma. Vis daugiau apžvalgininkų kelia klausimą dėl pinigų sąjungos gyvybingumo. Kai kurie ragina Graikiją palikti euro zoną, nes be jos Sąjunga esą būtų stipresnė ir vieningesnė. Kiti ekspertai kaip tik mano, kad šios šalies pasitraukimas parodytų, kad euro zona neatlieka to, kam ji buvo sukurta.

Tik pats blokas gali įrodyti, kad pesimistai klysta. Tam svarbu pasitelkti politinę valią, siekti kompromiso po kompromiso. Tiesa, pastaruoju metu šis istorinis projektas nėra tvarus. Europai itin svarbus įsipareigojimas būti vieningai: tiek nugalint kylančius ekonominius sunkumus, tiek susiduriant su naujais geopolitiniais iššūkiais. Pasaulio tvarkai atsiranda tokių grėsmių kaip religinis ir politinis ekstremizmas, bandantis pakirsti demokratines vertybes.

Visgi ekonominiai sunkumai linkę tęstis ir tai sustiprina abejones dėl euro zonos ateities. Kyla grėsmė ir euro valiutai. Tokios tendencijos kursto prieš Europą nukreiptas nuotaikas Ispanijoje, Italijoje ir netgi Prancūzijoje. Šios nuotaikos gali turėti grėsmingų padarinių euro zonai ir visai Europai. Graikijos likimas bloke taip pat yra kertinis ES politinės darbotvarkės klausimas. Euro zonos kova su ekonomine krize vertinama prieštaringai. Tai pasakytina ir apie Europos centrinio banko (ECB) veiksmus. Vis dėlto sutinkama, kad silpnesnėms euro zonos šalims reikalinga pagalba. Tokiose valstybėse auga skolos ir nedarbo lygis, stinga stabilumo, tad pagrindinė užduotis yra stiprinti ekonominį aktyvumą bei skatinti užimtumą. Be to, reikalingas pasitikėjimas ir kompromisai, kalbant apie kultūrinius skirtumus ir nelygias ekonomines sąlygas.

Pagal 2015 m. kovo 25 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras