|
Šiandien pratybos o rytoj? (123)
Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras 2015 04 08
Rusijos prezidentas V. Putinas iš pradžių dingo, paskui atsirado ir paskelbė netikėtą masinį kariuomenės kovinės parengties patikrinimą. Dalyje karinių dalinių, priklausančių Baltijos jūros laivynui, Pietų karinei apygardai, taip pat desantininkų pajėgoms, skelbiama aukščiausio lygio kovinė parengtis, vyks vadaviečių pratybos, Rusijos karinės vadovybės pranešimą citavo naujienų agentūra TASS. Iš viso pratybose dalyvavo apie 80 tūkst. karių, daugiau negu 10 tūkst. karinės technikos vienetų, 65 antvandeniniai laivai ir 15 povandeninių laivų, daugiau negu 200 lėktuvų (tarp jų naujausi bombonešiai Su-34) ir sraigtasparnių. Ypatingas dėmesys buvo skirtas Arkties regionui ir Šiaurės laivyno parengčiai. Taip pat renginyje buvo panaudotos Kaukazo, Baltijos ir Sachalino pajėgos. Pagrindinis tikslas strateginio mobilumo patikrinimas (jeigu neturi reikiamo kiekio pajėgų visomis kryptimis, turi sugebėti greitai jas permesti iš vienos vietos į kitą).
Tai, kas vyksta Kryme, Tolimuosiuose Rytuose ar Arktyje, mus nelabai domina (tegu nerimauja tų regionų veikėjai). Lietuvai svarbiau, kas dedasi jos kaimynystėje Kaliningrade, kur buvo permesti raketiniai kompleksai Iskander, galintys gabenti branduolinį užtaisą 450 km atstumu (ką jau kalbėti apie Baltijos laivyno dalinių aktyvumą). Kaip teigia britų analitinės organizacijos Royal United Services Institute ekspertas I. Sutiaginas, karinio eksklavo potencialo stiprinimas šiuo metu yra Rusijos prioritetas, tą patvirtina ir aukščiausi kariniai šalies pareigūnai (pavyzdžiui, gynybos ministras S. Šoigu).
The New York Times šiame kontekste parašė: Iskander raketų dislokavimas Kaliningrade atspindi Maskvos pasirengimą didinti statymus žaidime su NATO, atsakant į Aljanso sprendimą dislokuoti savo pajėgas arčiau Rusijos sienų.
Prie pat Kaliningrado srities esančios Lenkijos ministrė pirmininkė Ewa Kopacz įvertino Iskander pasirodymą šalies kaimynystėje kaip Kremliaus bandymą daryti įtaką Europos pozicijai dėl sankcijų Rusijos atžvilgiu panaikinimo/pratęsimo (pratybos sutapo su Europos Vadovų Tarybos posėdžiu). Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė šiuo atveju pabrėžė: Kaliningrado srityje vėl ginklais žvanginama, čia dislokuojama raketų sistema Iskander, kuri gali pasiekti beveik pusę Europos sostinių, net pasiekti Berlyną. Tai raumenų ir agresijos demonstracija. Tokiomis sąlygomis kalbėti apie kokias nors derybas yra tikrai beprasmiška. O tai reiškia, kad sankcijos turi būti pratęstos.
Savo ruožtu NATO pajėgų vadas Europoje P. Breedloveas pakomentavo situaciją su rusų raketiniais kompleksais kaip jau įprastą Rusijos elgesį siekiant paveikti savo kaimynus Centrinėje ir Rytų Europoje. Šiame kontekste dar galima paminėti, kad jau rutininiu Aljanso naikintuvų darbu Baltijos regione tapo rusiškų karinių lėktuvų pasitikimas ir lydėjimas netoli Baltijos valstybių oro erdvės sienų, o Rusijos kariniai povandeniniai ir antvandeniniai laivai jau ne kartą užfiksuoti prie Latvijos teritorinių vandenų.
Pagaliau nereikėtų pamiršti, kokį scenarijų turėjo bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos Zapad 2013. Kaip rašė politologas A. Kazlauskas, Nepaisant to, šių pratybų scenarijus veikiausiai buvo dar mažiau įtikinantis nei 2009-ųjų analogas. Anąsyk rusų ir baltarusių pajėgos imitavo lenkų mažumos sukilimo Baltarusijoje numalšinimą bei jiems į pagalbą norėjusių ateiti Lenkijos kariuomenės dalių sunaikinimą. Invazija į Lenkiją buvo vykdoma sausuma iš rytų bei jūra iš šiaurės. Šiemet buvo imituojamas teroristų bandymas nuversti Baltarusijos valdžią dėl šiosios blogo elgesio su lietuvių ir lenkų mažumomis. Beje, teroristais šiuo atveju greičiausiai yra laikomi Lietuvos ir Lenkijos valdžių siųsti specialiųjų pajėgų kariai. Viskas baigiasi teroristų išgalabijimu bei agresyvių kaimynių sutramdymu, įsiveržiant bei pakeičiant Maskvai nepalankius režimus.
Taigi kyla natūralus klausimas: Ar vieną dieną neatsitiks taip, kad eilinių plataus masto karinių pratybų metu Rusijos kariuomenė iš eigos pradės Baltijos šalių puolimą? Estijoje įsikūrusio Tarptautinio gynybos studijų centro ekspertas M. Hurtas tikina, kad padažnėję netikėti, bet milžiniški Rusijos karinių pajėgų mokymai gali būti dalis strategijos, kurios tikslas žaibiškas Baltijos šalių užėmimas. Leiskite priminti, kad Rusijos agresija Kryme irgi prasidėjo kaip žaibiškos milžiniškos karinės pratybos, todėl turime likti budrūs, antrino Estijos gynybos ministerijos Politikos planavimo departamento vadovas A. Vosmanas.
Kiek pagrįstas toks nerimas? Viskas šiuo atveju priklauso nuo požiūrio į didžiąją Rusijos strategiją. Variantai keli. Pirmas: Maskva neketina sustoti posovietinėje erdvėje ir po Ukrainos (Moldovos) imsis Baltijos valstybių, kurios kadaise priklausė V. Putino taip garbinamai Sovietų Sąjungai. Antra prielaida Kremliuje sėdi žmonės, sergantys imperializmo ir mesianizmo ligomis, bet kaštus skaičiuoti jie irgi moka ir nėra avantiūristai, pasiryžę padaryti tai, ko nepadarė net SSRS, mesti karinį iššūkį visai Vakarų civilizacijai. Kitaip tariant, Ukraina ir, tikėtina, Moldova yra galutinis Rusijos sustojimas.
Na, jeigu bandytume mąstyti racionaliai ir logiškai, antra versija atrodo įtikinamesnė. Bet bėda ta, kad pastaruoju metu Rusija elgiasi provokuojamai, ir galima sakyti, kad plataus masto karinės pratybos ir kitos aviacijos bei laivyno vykdomos provokacijos tai ne tik raumenų demonstravimas ir bandymas netiesiogiai paveikti mažų ir didelių kaimynų politiką, bet ir būdas patikrinti gynybinę potencialaus priešininko sistemą, pažiūrėti, kuo jis gali atsakyti.
Pagaliau, į galvą pati veržiasi A. Čechovo mintis: Jeigu scenoje kabo šautuvas, kuriuo nors momentu jis turi iššauti, juolab kad šiandien nepasitikėjimo ir priešpriešos tarp Rusijos ir NATO spiralė išsisuka. Norisi tikėti, kad tai tik didelių vaikų žaidimai siekiant sukurti tapatybiškai patogų sau priešą, patvirtinti savo politinį statusą ir įsavinti didesnius karinius biudžetus. Tačiau vis tiek neduoda ramybės klausimas: Šiandien pratybos o rytoj?

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |