Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Europos ekonomikos augimas: žmonės ir rodikliai

2015 04 22

Po užsitęsusios recesijos ir ilgo sąstingio laikotarpio euro zona pradeda rodyti ekonomikos atsigavimo ženklus. Vartotojų pasitikėjimas auga, didėja mažmeninės prekybos apimtys, įregistruojama vis daugiau naujų automobilių. Europos Komisija (EK) šiems metams euro zonai prognozuoja 1,3 proc. ūkio plėtrą. Atsižvelgiant į Europos ekonominius sunkumus, tai nėra blogai. Tiesa, reformų klausimas lieka rimtu iššūkiu.

Nesunku atsakyti, kodėl euro zonos ekonomika ima atsitiesti. Tai susiję su Europos centrinio banko (ECB) politika ir jo kiekybinio skatinimo programa. Euras silpnas, o tokios tendencijos didina tarptautinį Europos prekių konkurencingumą. Pavyzdžiui, Japonijoje eksportą skatina silpna jena, tačiau šios šalies ekonomiką ilgą laiką stabdė defliacija. Nors Europos Sąjungos (ES) fiskalinės taisyklės yra griežtos, Europos Komisija neseniai suteikė Prancūzijai daugiau laiko biudžeto deficitui sumažinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai svarbu, nes šalies ūkis turi nemenkų sunkumų.

Europos ekonomikos atsigavimui reikšmingos tokios valstybės kaip Ispanija, kurios žmonės patyrė, ką reiškia struktūrinės reformos. Dar kartą vertėtų akcentuoti gerėjantį Europos konkurencingumą. Tiesa, Graikijos krizė tampa dar vienu iššūkiu. Vis dėlto bankai ir finansų rinkos darosi atsparesnės panašiems neramumams. Tad nestabilumas Atėnuose kelia mažesnę grėsmę visos Europos ūkio atsigavimui.

Ekonomikos augimas gali išgydyti daugelį žaizdų. Jis sustiprina bankų sistemą, sumažėja vadinamųjų „blogų paskolų“, taip pat susitraukia ir biudžeto deficitas, nes auga įplaukos iš mokesčių. Europos kelias į tvarią ir užtikrintą ūkio plėtrą nebus lengvas. Žengiant juo itin reikalingi kompromisai tarp šalių. Graikijos klausimas – vienas iš jų. Vis didesnę svarbą įgyja fiskalinė ir politinė sąjunga. Siekiama, kad ateityje pavyktų išvengti krizių, o reformos būtų įgyvendinamos ir Europos šalių žmonėms po finansinės tamsos vėl ateitų šviesa.

Pagal 2015 m. balandžio 14 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras