Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Demokratija versus ūkio plėtra?

2015 04 29

Ilgalaikiai Europos sunkumai pakurstė senas diskusijas, kokia valdymo forma užtikrina geresnę ekonominę padėtį. Kyla klausimas, ar autoritariniai režimai veiksmingiau skatina ūkio augimą. O galbūt kaip tik liberali demokratija su savo stabdžių ir atsvarų sistema reiškia didesnę ekonominę gerovę?

Šiame kontekste galima paminėti Singapūro iškilimo prigimtį ir istoriją, kuri išties įspūdinga. Taip pat nederėtų pamiršti, kad pažengusios demokratinės šalys dažnai ilgai nenugali sąstingio, nuosmukio ir recesijos. Politikos ekspertų teigimu, jų ūkio plėtrai kenkia tam tikri valdančiųjų interesai. Autoritariniai režimai gali įgyvendinti politiką, kuri lemtų ilgalaikę ekonominę sėkmę.

Tiesa, toks požiūris tarsi žlugo su Berlyno sienos griuvimu ir komunizmo pralaimėjimu. Procesai Rytų Europoje iškėlė naują mąstymo pobūdį, kai žmonės prisiima laikinas aukas, kad būtų įgyvendinama nekorumpuota reformų programa. Daugelyje valstybių atsigręžta į rinkos ekonomikos principus ir ryžtingai tikėta jų sėkme. Tačiau kitą istorijos ir plėtros puslapį atvertė Kinija, pademonstravusi neįtikėtiną augimo tempą bei savotišką pavyzdį. Rusijos, Turkijos, Egipto ir Vengrijos lyderiai aukoja demokratines vertybes dėl ekonomikos augimo pasiekimų. Visgi asmeniniai interesai ir turtas čia vaidina nepaskutinį vaidmenį.

Euro krizė Europoje nesibaigia. Politikai, regis, žino, ką daryti, bet tokių veiksmų atveju vargu ar bus perrinkti. Reformų skausmingumą atspindi dabartinė Graikijos padėtis. Be to, Prancūzijoje auga nedarbas, o pertvarkos buksuoja. Tačiau autoritarinėms sistemoms stinga ilgalaikio tvarumo ir atskaitomybės. Tai sukelia korupcijos ir neveiksmingumo problemas, su kuriomis dabar kovoja minėtoji Kinija. Iššūkis demokratijai – piliečių sutikimas remti sudėtingas reformas. Graikija to daryti nenusiteikusi, šalyje ieškoma kitų išeičių, o šie procesai drebina visą euro zoną. Apskritai, tvari alternatyva demokratiniam sprendimų priėmimui yra ne autoritarizmas, o šaltakraujiška ir pamatuota reakcija į krizes.

Pagal 2015 m. balandžio 24 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (97)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras