Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Tegul pasiaiškina dėl veiksmų Ukrainoje – taip Turkijos prezidentas reagavo į V. Putino kalbą dėl armėnų genocido

2015 04 30

Recepas Erdoganas pareikalavo, kad Vladimiras Putinas, prieš kalbėdamas apie genocidą, paaiškintų, kas vyksta Ukrainoje. Apie tai pranešė agentūra „Reuters“.

„Tai jau ne pirmas kartas, kai rusai pavartojo žodį „genocidas“... Man liūdna, kad Putinas žengė šį žingsnį. Ne visi supranta, kas dabar vyksta Kryme ir Ukrainoje. Jie turėtų tai paaiškinti, prieš kalbėdami apie genocidą“, – teigė R. Erdoganas.

Turkijos užsienio reikalų ministerija iš karto sukritikavo V. Putino kalbą apie armėnų tautos genocidą ir pabrėžė, kad genocido sąvoką šiuo atveju neigia ir smerkia.

Balandžio 24 d. tapo žinoma, kad renginio „Pasaulis be genocido“ dalyviams V. Putinas išsiuntė telegramą, kurioje parašė, kad 2015 metais ši diena buvo „gedulo diena, susijusi su vienu iš kraupiausių, dramatiškiausių žmonijos istorijos įvykiu – armėnų tautos genocidu.“

Balandžio 24 d. V. Putinas dalyvavo armėnų genocido 100-mečiui atminti surengtuose renginiuose Jerevane. „Genocidu“ ar „didžiule piktadarybe“ armėnai vadina 1915–1923 m. Osmanų imperijos dideliu mastu vykdytą eilinių armėnų kilmės žmonių persekiojimą. Aukų skaičius, pagal Armėnijos šaltinius, sudarė 1,5 milijono, pagal Turkijos šaltinius – 200 tūkstančių.

Pagal 2015 m. balandžio 27 d. portalo „ukranews.com“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras. 


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras