|
Stratfor prognozė 20152025 metams (I) (85)
Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras 2015 08 21
Tarptautinių santykių ekspertai tikriausiai labai mėgsta elitinę JAV analitinę įstaigą Stratfor, nes jos publikuojami dokumentai visada išsiskiria nestandartiniu, iš dalies net provokuojančiu požiūriu į globalią politiką ir todėl verti ypatingo dėmesio. 20152025 metų pasaulio raidos tendencijų prognozė ne išimtis.
Iš karto galima pažymėti, kad Stratfor analitikai ramina skaitytojus, teigdami, jog dabartiniai laikai ir artimiausia ateitis nėra blogiausi, palyginti su tuo, ką žmonijai teko išgyventi istoriškai. Tačiau vis tiek jų piešiamas vaizdas ne itin optimistinis, netgi niūrokas daugumai regionų ir šalių. Bet nors Stratfor ekspertai yra patyrę ir gerai informuoti, su tam tikromis jų įžvalgomis sutikti gana sunku.
Rusijos laidotuvės
Pirmiausia jie iš esmės laidoja Rusiją kaip perspektyvų globalų galios centrą. Anot Stratfor specialistų, Rusijos Federacija (RF) ne tik neišsaugos dabartinių pozicijų, bet ir faktiškai žlugs kaip teritoriškai vientisa valstybė. Dar daugiau, formali ir neformali šalies dezintegracija pasieks tokį lygį, kad iškils klausimas dėl Rusijos branduolinio arsenalo saugumo. Ir visa tai, pasak prognozės autorių, gali įvykti jau per artimiausią dešimtmetį.
Su visa pagarba neoficialiai CŽV (kaip dažnai vadinamas Stratfor analitinis centras) manytina, kad šios įstaigos scenarijus Rusijai yra blogiausias iš įmanomų, bet tikrai ne realiausias. Taip yra dėl kelių priežasčių.
Pirma, kaip bebūtų keista, geopolitiniai konkurentai Rusijai nuolatos prognozuoja krachą, o ji vis nežlunga. Gyvendama ciklais, ji tai susitraukia, tai vėl išsiplečia (pavyzdžiui, carinės Rusijos žlugimas ir SSRS ekspansija). Sovietų Sąjungos subyrėjimas Rusijai tapo egzistenciniu iššūkiu, bet ji, laimėjusi Antrąjį karą Čečėnijoje (tuo metu tai irgi buvo iššūkis), sugebėjo pereiti turbulencinį laikotarpį ir taip prasidėjo naujas jos prisikėlimo etapas.
Kaip pažymėjo autoritetingas Rusijos ekspertas S. Karaganovas, Rusija stebuklingai išgyveno daug kartų. Aš asmeniškai paskutiniame praeito amžiaus dešimtmetyje maniau, kad viskas pabaiga, kad mes žlugusi valstybė. Tačiau mes išgyvenome, ir dabar situacija kur kas geresnė.
Be abejo, Vakarų sankcijos komplikavo Rusijos padėtį, bet tikrai nesudavė jai kritinio smūgio, tai jau pripažįstama ir Amerikoje, ir Europoje. Be to, Rusiją remia Kinija (kuri pati pradėjo konfliktuoti su JAV ir jų sąjungininkais Rytų Azijoje: konfliktas su Japonija dėl Senkaku salų, dirbtinų salų kūrimas Pietų Kinijos jūroje, kas labai neramina Pentagoną, ir pan.): šalių politinis, karinis ir energetinis bendradarbiavimas akivaizdžiai suaktyvėjo. Pagaliau, šiandieninė pasaulinė naftos kaina ir jos kaitos tendencija nėra Maskvai komfortiška, bet priimtina, leidžianti kuriam laikui stabilizuoti finansinę padėtį šalies viduje ir toliau siekti nusibrėžtų tikslų tarptautinėje arenoje.
Šiame kontekste galima pritarti nuomonei, kad vidutiniu (pereinamuoju) laikotarpiu vyks sudėtingas RF adaptavimosi prie naujų realijų (pirmiausia ekonominių) procesas, bet bent jau kol kas nėra rimtesnių požymių, kad Rusija ritasi į bedugnę. Turbūt todėl Stratfor ekspertai vis dėlto apsidraudė ir parašė: Jungtinės Amerikos Valstijos negali būti tikros dėl Rusijos nuosmukio, ir jeigu ji pradės sėkmingą ekspansiją (politinę, ekonominę ar karinę), ji gali nežlugti. Kremliaus (ne)sėkmės lakmuso popierėliu greičiausiai taps Ukrainos krizės baigtis (kiek pavyks ją palaužti ir priversti Vakarus ją išduoti ir Turkų srauto (jau nekalbant apie Šiaurės srauto praplėtimo planus) likimas (ar Europa užsiverš ant kaklo Rusijos energetinę kilpą).
Neišvengiamas Europos pasirinkimas
Europos Sąjungai Stratfor verdiktas irgi nėra palankus: europinio projekto laukia fragmentacija, ir tai geriau negu dezintegracija, bet blogiau nei integracija (federalizacija). Jau šiandien ES, anot Stratfor analitikų, susideda iš kelių Europų (pavyzdžiui, Centrinė ir Rytų Europa, Pietų Europa, Senoji Vakarų Europa ir t. t.), ir toliau šis skilimas tik gilės. Dar labiau jį komplikuos stiprėjančio kraštutinio kairiojo ir dešiniojo nacionalizmo (euroskepticizmo) faktorius (jo pavyzdžių ES šalyse jau šiandien apstu). Ir Vokietija, kaip didesnės europietiškos vienybės ir federalizacijos lokomotyvas, nieko negalės padaryti, nes, pasak Stratfor, pati susidurs su rimtomis ekonominėmis problemomis.
Tuo pat metu, kaip pastebi Stratfor ekspertai, ekonomiškai ir politiškai sustiprės Lenkija, ir tai Lietuvai yra naudinga, nes (a) tai valstybė su panašia tarptautine vizija; (b) per Lenkiją Europoje didės JAV vaidmuo. Pažymėtina, kad tokia mintis Stratfor analitikų išsakoma jau ne pirmą kartą. Bet kol kas ji atrodo labiau kaip norima (Amerikai palanki), o ne kaip tikėtina ateitis: kol kas Varšuva nedemonstruoja atitinkamo potencialo. Be to, yra Vokietija, kuri turbūt neplanuoja užleisti pirmos vietos Europoje ir dar ne bet kam, o Lenkijai.
Galimas Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES ir miglota Graikijos ateitis (apie jos išėjimą iš Sąjungos atvirai kalbama vis dažniau) iš esmės patvirtina Stratfor prielaidas. Tačiau federacinės ES perspektyvos vis tiek nereikėtų nuvertinti. Tai gali būti siauresnis, bet spartesnis susivienijimas. Kitaip tariant, įsibėgėjantis fragmentacijos procesas anksčiau ar vėliau privers ES lyderius susimąstyti, kuo jie nori būti beforme tešla ar vieningu kumščiu. Taip gali gimti dviejų greičių Europa, apie kurią kalbama jau seniai, ir kuo toliau, tuo labiau jos atsiradimo tikimybė didėja. Arba ES bus tiesiog pasmerkta kaip geopolitinis subjektas.
Daug kas šiuo atveju priklausys nuo Vokietijos. A. Merkel laikas, atrodo, jau praėjo. Šaliai reikia naujo lyderio, kuris įrodytų, jog Stratfor prognozė Berlynui yra klaidinga. Tai turi būti ne prorusiškas (kaip G. Schroederis) ir ne proamerikietiškas (kaip dabartinė kanclerė), bet proeuropietiškas politikas, besivadovaujantis nuostata Kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresnius (kitaip tariant, nebijoti performatuoti šiandieninę ES, sutelkiant federacinės idėjos šalininkus į glaudesnę Sąjungą).
Šiame kontekste manytina, kad artimiausias dešimtmetis turėtų galutinai įtikinti ES (ir pirmiausia Vokietiją) fundamentalaus strateginio raidos pasirinkimo būtinybe pasirinkimo tarp Stratfor scenarijaus ir europinės svajonės.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |