Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Migrantų audra Europoje

2015 10 14

Kinų kalboje žodžių „krizė“ ir „galimybė“ apibūdinimas yra tas pats. Iš tikrųjų krizė ir galimybė dažnai artimos, tačiau dabartinėje Europos situacijoje kai kurie ekspertai pamato dideliems proveržiams neįžvelgia. Padėtis, su kuria susiduria Europa, sudėtinga ir gana netikėta. Ji susiklostė praėjus 70 metų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Prieš ketvirtį amžiaus baigėsi ir Šaltasis karas, o nuo Balkanų karų taip pat praėjo keli dešimtmečiai. Dabar Europos politinę, ekonominę ir strateginę ateitį vėl gaubia nežinomybė.

Nerimą kelia tai, kad Europa susiduria su krizių srautu. Viena iš jų yra ekonominė. Ji reiškia lėtą ūkio augimą, kuris gali gerokai užsitęsti. Tokios perspektyvos atbaido verslą nuo investicijų ir naujų darbuotojų priėmimo. Be to, prisideda prie populistinių partijų iškilimo regione, kuriame daugėja nerimo ir baimių. Europai stinga bendros fiskalinės politikos, o Graikijos sunkumai gali pasikartoti ir kitose šalyse.

Dar viena krizė kyla iš Rusijos veiksmų Ukrainoje. Vis dažniau svarstoma apie Rusijos siekius Rytų Ukrainoje ir Baltijos valstybėse. Geopolitiniai konfliktai grįžta į Europą, kai regiono išlaidos gynybai kuklios, o visuomenės paramos ginkluotai intervencijai iš esmės nėra. Tačiau pati didžiausia ir skaudžiausia krizė – didžiuliai migrantų srautai, traukiantys į Europą iš Artimųjų Rytų ir kitų pavojingų valstybių. Požiūris į juos skaldo Bendriją. Kyla klausimai apie atvirų sienų principus ir laisvą judėjimą.

Vokietijos požiūris į migrantų iššūkį vertas susižavėjimo, bet stokojantis tvarumo. Pabėgėliais reikia pasirūpinti, svarbu juos įdarbinti ir integruoti. Tam gali pritrūkti fizinių pajėgumų, finansinių išteklių ir visuomenės tolerancijos. Viena Vokietija šių fundamentalių problemų neišspręs, reikia, kad prisidėtų ir kitos valstybės. Minėta pagalba yra ir Jungtinių Valstijų pareiga. Būtent Amerikos užsienio politikos siekiai subyrėjo tiek Irake, tiek Sirijoje, tad pasaulio galiūnė taip pat yra atsakinga už migrantų krizės padarinius.

Be to, JAV turi ir strateginį interesą padėti Vokietijai bei Europai susidoroti su šia krize. Europa vis dar sudaro ketvirtadalį pasaulio ekonomikos ir išlieka viena pagrindinių Amerikos geopolitinių partnerių. Europai kyla demografinių, ekonominių ir saugumo  iššūkių, o tai gali ją dar labiau susilpninti. Dėl visų šių priežasčių JAV turi įnešti savo indėlį sprendžiant krizę.

Pagal 2015 m. spalio 2 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (3)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras