Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Europa ir pasitikėjimo krizė

2015 10 21

Europa turi kuo didžiuotis. Čia gimė Vakarų civilizacija, kuri pasižymėjo ilga demokratijos, prekybos ir kultūros istorija. Nuo dramatiškų neramumų, karų ir konfliktų būdavo pereinama prie krizių sprendimo, o regionas išliko klestintis ir taikus. Tai atsispindėjo ir Europos Sąjungos (ES) projekte. Visgi dabar Europa dažnai laikoma stokojančia pasitikėjimo, krypties ir vienybės. Graikiją ir Italiją purto finansų krizės, recesija, „prarastąją kartą“ kuriantis jaunimo nedarbas. 

Kelyje į atsigavimą Europą lydi bankų sektoriaus sunkumai ir finansinės pagalbos programos. Piliečiai, verslas ir investuotojai ima atsitiesti, bet aukštas nedarbo lygis bei didelės skolos lieka. Visi sutinka, kad Europai reikia daugiau investicijų, darbo vietų, naujovių ir geresnių mechanizmų ateities krizėms įveikti. Šiame kontekste svarbus pasitikėjimas savo galimybėmis kuriant naują pasaulio tvarką, tam tikras išdidumas. Migrantų krizė ir bendravimas su Rusija atveria kelius parodyti, kaip galima suvaldyti situaciją. Tai – proga susigrąžinti ekonominę ir politinę lyderystę.

Europa turi daug garsių prekių ženklų, stiprūs jos automobilių, maisto ir vaistų gamintojai. Regionas garsėja verslo „sėkmės istorijomis“, nedidelių įmonių pasiekimais, kurie reikšmingi ekonomikos augimui. Dėl finansų krizės nukentėję bloko gamybos ir statybų sektoriai bando atsitiesti. Be to, būti europiečiu nėra trūkumas ir kai kalbama apie naujo verslo plėtrą, progreso paieškas, kūrybą.  

Tiesa, Bendrijos makroekonomikos perspektyvas gaubia nežinomybė. Europos ūkio atsigavimas lėtas netgi palyginti su lėtėjančia Kinijos ekonomika ar ūkio plėtra JAV. Europos Sąjungai (ES) stinga skaidrumo. Italija, kaip ir dauguma kitų euro zonos šalių, kenčia dėl korupcijos, biurokratijos klestėjimo ir vangios politinės sistemos. Šią valstybę nuvargino ilgas ūkio nuosmukis. Europoje taip pat ryškios demografinės problemos. Vis dėlto ES mažėja nedarbas, o bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas teikia vilčių. Antrąjį ketvirtį jis ūgtelėjo visose ES šalyse, išskyrus Prancūziją. Prie to prisidėjo sustiprėjusios namų ūkių išlaidos. Tai reiškia, kad prasidėjo ilgas kelias į atsigavimą ir išdidumą.

Pagal 2015 m. spalio 12 d. CNBC informaciją parengė Irma Baranauskaitė


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (3)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras