Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Baltarusijos prezidentas: mūsų raketos nukreiptos ne prieš Latviją

2015 10 27

Aliaksandras Lukašenka interviu Latvijos TV teigė, kad su Vladimiru Putinu nesvarstė Rusijos karinių oro pajėgų bazės kūrimo Baltarusijoje. Jis pabrėžė, kad tai nėra būtina, kadangi su Rusija karinę sąjungą sudariusi Baltarusija savarankiškai „dengia“ savo atsakomybės kryptį – Vakarus. A. Lukašenka, kaip pranešė Lsm.lv, prisipažino nenorintis karo.

„Supraskite vieną paprastą dalyką: niekam nesistengiu prisigerinti ir kelti aktualų klausimą. Su Rusija atstovaujame tai pačiai politinei ir karinei sąjungai, [panašiai] kaip Latvija ir NATO. Mes pasiskirstėme atsakomybes. Esame Vakaruose ir tiesiogiai ribojamės su Šiaurės Atlanto aljanso struktūromis. Tai suvokdami, nenorime kariauti ir apie tai nuolat kalbame, tačiau paraką laikome sausai“, – sakė Baltarusijos vadovas.

A. Lukašenka pažymėjo, kad Vakarų kryptimi Rusija ir Baltarusija sukūrė karinę grupuotę, kurios branduolys yra Baltarusijos kariuomenė: „Šiuo metu tai 70 tūkstančių durtuvų. Mūsų kariuomenė nepaliaujamai modernizuojama. Įdėmiai stebime konfliktus Ukrainoje, Sirijoje, anksčiau [stebėjome] Irake, kitose vietose. Žiūrime, kaip jie vyksta, kokiais būdais. Darome atitinkamas išvadas ir savo ginkluotąsias pajėgas deriname prie šių konfliktų. <...> Esmė yra ta, kad jei, neduokdie, kiltų konfliktas Vakaruose, Baltarusijos kariuomenė mokėtų spręsti šio konflikto problemą. Ir Rusija savo karine jėga mus palaikytų, tiesiog per kelias dienas.“

A. Lukašenka neslėpė, kad Baltarusijos specialistai modernizavo iš Rusijos priešlėktuvinei gynybai pirktas С-300 raketų sistemas ir jos dabar „dengia“ visas kryptis.

„Jei rusai mus būtų parėmę raketiniu ginklu, nereikėtų leisti pinigų ir kurti tokias raketų sistemas kaip „Polonezas“ [reaktyvinė salvinės ugnies sistema – Rus.lsm.lv past.]. Jų veikimo spindulys – 200 kilometrų. Tai ne prieš Latviją, nesijaudinkit! Šios raketos perskristų Latviją, jos geba panaikinti tikslą Baltijos jūroje. <...> Mes šiandien kuriame kitas sistemas, kurios karą su Baltarusija padarys negalimą. Lėktuvai, net jei jų būtų pulkas, NATO kariškiams galvų neatvėsintų. O raketos – taip“, – sakė A. Lukašenka.

Jis pabrėžė, kad jei kiltų konfliktas „Vakarai prieš Rusiją“, Baltarusija stotų į Rusijos pusę: „Privalote žinoti: jei mums pasakytumėt, kad iš savo  teritorijos ar iš Lenkijos norėsite kariauti su Rusija, mes tučtuojau su jumis pradėtume kariauti.“

Baltarusijos prezidentas dėstė toliau: „Turime susitarimą su Rusija. Ir ją ginsime čia, Baltarusijoje. Ne Ukrainoje, ne kažkur ten, Sirijoje. Privalome Rusijos žemę ginti čia. Už kelių dienų gautume pastiprinimą –  lėktuvų, sparnuotųjų raketų ir kitko. Ar pakankamai aiškiai išdėsčiau?“

Pagal 2015 m. spalio 20 d. „VES(tochka)LV“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras