Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Neramumai Izraelyje ir Palestinoje: esminis ir kartais nutylimas kontekstas (9)

Justina Poškevičiūtė, politikos apžvalgininkė
2015 11 11

Pastarosios savaitės Izraelyje ir jo okupuotame Vakarų Krante pasižymėjo itin stipria smurto banga: peiliais užpuolami kareiviai Jeruzalėje, Izraelio kariuomenės brutalūs protestų Vakarų Krante malšinimai, intensyvesni nausėdijų gyventojų išpuoliai prieš palestiniečius ir kitos tragedijos dominuoja žiniasklaidos puslapiuose bei televizijos ekranuose. Statistika keičiasi ir su kiekviena diena atrodo vis liūdnesnė, o galo neramumams nematyti. Vis dėlto žinojimas, kas vyksta regione, be analizės, kodėl tai vyksta, neleidžia padaryti jokių svarių išvadų. Bandyti paaiškinti smurto bangą nereiškia ją pateisinti, tačiau jokia racionali neramumų analizė negalima be esminio situacijos konteksto – okupacijos.

Izraelio vykdoma okupacija

Žiniasklaidoje ne visada minima Izraelio vykdoma nelegali Gazos Ruožo blokada ir karinė Vakarų Kranto okupacija nėra detalės, kurių nebūtina paminėti. Tai – struktūrinė visos situacijos problema, politinės smurto šaknys. Tikriausiai svarbiausias dalykas, kurį reikia suvokti šioje situacijoje, yra šis: Izraelio okupacija nėra „lengva“ okupacijos forma. Tai – karinė okupacija su daugybe įtvirtinimo būdų. Visiška vandens išteklių kontrolė ir Izraelio kariuomenės reidai Vakarų Krante, namų griovimas Rytų Jeruzalėje, beduinų bendruomenių gyvenamųjų vietų naikinimas Vakarų Kranto C teritorijoje, nepilnamečių suėmimai, nelegalios nausėdijos, visiškas palestiniečių judėjimo laisvės suvaržymas, reidai Palestinos švietimo institucijose ir kitos okupacijos apraiškos yra kasdieniai dalykai, apie kuriuos didžiosios žiniasklaidos korporacijos ne visada skuba pranešti. Gideonas Levy, žymus Izraelio žurnalistas, savo straipsnyje „Haaretz“ dienraščiui apie pastarųjų savaičių situaciją rašo: „Net ir pasisakantys prieš smurtą, kurį laiko amoraliu ir beprasmišku, supranta, iš kur jis kartkartėmis atsiranda. Klausimas, kodėl jis nepratrūksta dažniau.“

„Euromed Monitor“, žmogaus teisių pažeidimus ir kitokias priespaudos formas Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje tirianti organizacija, savo naujausioje ataskaitoje apie pastarųjų mėnesių įvykius nurodo konkrečius atvejus, kai Izraelio kariuomenė be teisiškai priimtinos priežasties sužalojo, mirtinai sužalojo ar, juos sužalojusi, nesuteikė medicininės pagalbos civiliams palestiniečiams. Pagal Ketvirtąją Ženevos konvenciją draudžiama taikiniu laikyti net išpuolyje dalyvavusį individą, jei jis nebekelia grėsmės ir fiziškai nebegali užpulti kareivio. Ataskaitoje minimi tiek nušautų kareivius bandžiusių užpulti ir jiems grėsmės nebekėlusių palestiniečių atvejai, tiek jaunimo ir senyvo amžiaus civilių nužudymai.

Kalbėti apie Izraelio priespaudą reikia atvirai: karinė okupacija turi konkrečius savo veikimo mechanizmus, be kurių ji tiesiog sugriūtų. Nuo mažamečių suėmimų iki judėjimo laisvės suvaržymo, nuo teikiamos apsaugos vietinius užpuldinėjantiems nausėdijų gyventojams iki išpuolių prieš žurnalistus: šie reiškiniai nėra nei pavieniai, nei tarpusavyje nesusiję. Jie – okupacijos pagrindas, ir jei kartais sukelia didesnę smurto prieš okupantą bangą, šitokiame kontekste ir turi būti analizuojami.

Izraelio palestiniečių situacija

Pačiame Izraelyje gyvenančių palestiniečių stiprėjančius protestus skatina ne tik struktūrinė priespauda ir Izraelio pajėgų smurtas okupuotose teritorijose, bet ir situacija paties Izraelio viduje. Izraelyje įsikūrusi teisinė nevyriausybinė organizacija „Adalah“ (Arabų mažumos Izraelyje teisių juridinis centras) jau ne vienus metus dokumentuoja diskriminacines prieš palestiniečius taikomas praktikas ir įstatymus Izraelyje. Savo diskriminacinių įstatymų duomenų bazėje „Adalah“ pateikia sąrašą daugiau nei 50 įstatymų, kuriais apsunkinamas Izraelio palestiniečių pilietinis dalyvavimas, prieiga prie švietimo, teisė į privačią nuosavybę ir kiti kasdienio gyvenimo aspektai. Tad, nors Izraelio palestiniečių gyvenimą sunku lyginti su suvaržymų, kuriuos patiria Gazos Ruožo ar Vakarų Kranto gyventojai, gausa, teigti, jog pirmieji turi tokias pačias teises kaip jų žydai kaimynai, yra tiesiog empiriškai netikslu.

Brutaliai Izraelio kariuomenės malšinami protestai (sužeidimai ašarinių dujų kanistrais, guminių ir tikrų kulkų šaudymas iš mažo atstumo ir t. t.) Vakarų Krante nėra naujiena besidomintiems regionu, tačiau pačiame Izraelyje juos malšinti dabar pasitelkiama nauja antidemokratiška praktika. „Adalah“ organizacija praneša apie Izraelyje vykdomus ne tik dalyvavusių protestuose areštus, bet ir apie suėmimus žmonių, kurie tik užsiregistravo juose dalyvauti. Vadinamieji „prevenciniai areštai“, anot minėtos Arabų mažumos Izraelyje teisių gynimo organizacijos, yra nelegalūs, esą policijos pateikiamas kaltinimas – įtarimas organizuojant nelegalų susibūrimą su tikslu sukelti riaušes – Izraelio teisinėje sistemoje neegzistuoja.

Taip pat mažamečių protestuotojų sulaikymai, anot „Adalah“ organizacijos (tą ne vienus metus okupuotame Vakarų Krante dokumentuoja organizacija „Defence for Children International“), vykdomi nesilaikant įstatymų. Nepilnamečiams neteikiama teisinė konsultacija, per jų apklausas neleidžiama šalia būti tėvams, jie apklausiami vėlai vakare ir verčiami pasirašyti dokumentus, kurių dėl kalbos barjero nesupranta. Šitokie sulaikymai, nepilnamečių apklausos ir policijos naudojamas smurtas prieš protestuotojus tikriausiai būtų smerkiami daugelyje liberalių demokratijų.

Vienintelis struktūrinės problemos sprendimas

Analizuojant įvykius regione, svarbu prisiminti du dalykus. Pirma – kad be okupacijos, kaip konteksto, bet kokia analizė ne tik kad iškraipoma, bet yra tiesiog negalima. Antra – kad neapykanta, vedanti prie išpuolių (tiek palestiniečių, tiek izraeliečių), neatsiranda iš niekur. Tai ir valstybės indoktrinacijos pasekmė, ir kasdienių diskriminacijos ir neteisybės apraiškų neapsikentimas, ir per okupacijos dešimtmečius susiformavęs „kaimyno-priešo“ konceptas su jį palaikančių pavyzdžių virtine. Politinis smurtas turi politines šaknis: prieš okupanto priespaudą kartais priešinamasi smurtu. Žinoma, stengtis suprasti išpuolių priežastis nereiškia šiuos išpuolius pateisinti.

Hanan Ashrawi, Palestinos politikė, aktyvistė ir mokslininkė, yra rašiusi, jog palestiniečiai yra vienintelė tauta pasaulyje, iš kurios reikalaujama užtikrinti savo okupanto saugumą, o Izraelis – vienintelė valstybė, reikalaujanti apsaugos nuo savo režimo aukų. H. Ashrawi pastaba puikiai iliustruoja šį dažnai žiniasklaidoje pristatomą paradoksą. Kad ir kaip ten būtų, aišku viena – sustabdyti šią smurto bangą galima tik nutraukiant pačią okupaciją. Taip pat aišku, katra pusė gali bet kada nutraukti okupaciją.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 9)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras