Kai naujienų svetainė „Deutsche Welle“ kalbino ekonomistą Rajivą Biswą, Indijos premjeras Narendra Modi rengėsi vizitui į Singapūrą, siekdamas dar labiau sustiprinti dvišalius ryšius ir strateginę partnerystę. Per interviu su Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono ekonomikos ekspertu R. Biswu buvo bandoma atsakyti į klausimą, kiek svarbus Indijai Singapūras.

Pasak Singapūro vyriausybės, strateginė partnerystė pagyvintų bendradarbiavimą tokiose srityse kaip investicijų skatinimas, išmaniųjų miestų kūrimas, vandens tausojimas, atliekų tvarkymas ir įgūdžių tobulinimas. Indija buvo viena iš pirmųjų šalių, pripažinusių Singapūro suverenitetą 1965 metais. Singapūras dabar yra didžiausias investuotojas Indijoje ir dešimtas pagal dydį prekybos partneris.

R. Biswas pažymi, kad pastaruoju metu per oficialius vizitus vis aštresnės tampa terorizmo ir saugumo temos. Be to, ekonomistas dar kartą akcentuoja, kad Singapūras – svarbus Indijos prekybos ir investicijų partneris, vienas iš pirmaujančių Azijos tarptautinių finansų centrų. Jis gali prisidėti prie Indijos gamybos sektoriaus plėtros ir finansuoti kai kuriuos infrastruktūros projektus. Šalis taip pat sieja etniniai ir kultūriniai ryšiai.

Indija su Singapūru bendradarbiauja tokiose skirtingose sferose kaip informacinės technologijos, bankininkystė ir laivyba, jau minėti planai statyti išmaniuosius miestus. Šių šalių strateginė partnerystė turės daug dimensijų, apimančių gynybą, kibernetinį saugumą, švietimą. Šiame kontekste svarbus Singapūro, kaip tarptautinio finansų centro, vaidmuo. Tai aktualu augantiems Indijos bankams ir kitoms finansinių paslaugų bendrovėms, nes jos kuria padalinius Singapūre. Minėti Indijos ir Singapūro strateginiai ryšiai – reikšmingas ekonominio ir idėjinio bendradarbiavimo pavyzdys.

Pagal 2015 m. lapkričio 20 d. „Deutsche Welle“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.