Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Kristina Klein. Lenkija sieks, kad būtų atsisakyta ankstesnių NATO ir Rusijos susitarimų

2015 11 30

Šį 1997 metais Rusijos ir NATO pasirašytą steigiamąjį dokumentą Lenkijos URM vadovas laiko pasenusiu.

Dėsime visas pastangas, kad būtų atšaukti NATO ir Rusijos susitarimai, leidiniui „Gazeta Wyborcza“ pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Witoldas Waszczykowskis. Jis priminė, kad dokumentas buvo politiškai nulemtas ir priimtas esant visai kitoms tarptautinių santykių realijoms. Pasak Lenkijos ministro, jo šalis reikalauja, kad visos valstybės NATO narės būtų vienodai apsaugotos pagal bendrą Aljanso standartą.

„Vokietija mano, kad tai būtų konfrontacinis elgesys Rusijos atžvilgiu, todėl mes klausiame: kieno komfortu labiau rūpinatės? Valstybių, kurios yra ES ir NATO sąjungininkės, ar valstybės, kuri yra išorėje ir kariauja jau trečią karą – iš pradžių su Gruzija, vėliau su Ukraina ir dabar su Sirija?“ — kalbėjo Lenkijos užsienio reikalų ministras.

Šie klausimai greičiausiai plačiau bus svarstomi per NATO viršūnių susitikimą, kuris įvyks 2016 metų vasarą Varšuvoje.

„NR Baltija“ primena, kad 1997 metų gegužės pabaigoje buvo pasirašytas Rusijos ir NATO steigiamasis aktas dėl savitarpio santykių, bendradarbiavimo ir saugumo, pagal kurį Aljansas įsipareigojo vengti nuolatinio kariuomenės dislokavimo netoli Rusijos sienų.

Visos karinės NATO pajėgos, kurios dislokuotos netoli Rusijos sienų, ten iki šiol yra pagal rotaciją.

Pagal 2015 m. lapkričio 25 d. „Novy Region 2“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.  


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (83)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras