Vos 9 procentai Ukrainos gyventojų mano, kad, siekiant pagreitinti reformų vykdymą, reikia, kad ES skirtų daugiau pinigų. Apie tai byloja š. m. spalio 22 d.–lapkričio 10 d. Vokietijos tyrimų bendrovės „GfK“ atlikta sociologinė apklausa, kurią užsakė Pasaulio politikos institutas (PPI).

Kaip parodė apklausa, Ukrainos gyventojai norėtų, kad ES daugiau dalyvautų valstybės gyvenime, įskaitant valdžios ir jos vykdomos politikos priežiūrą. 30 proc. ukrainiečių sutinka, kad ES vertėtų daugiau kontroliuoti Ukrainos valdžią, 27 proc. mano, kad ES tai daro tinkamai. 22 proc. neprieštarautų, jei Europa nebefinansuotų Ukrainos, nes lėšas susigrobia korumpuoti valdininkai.

„Be užsienio pagalbos Ukraina nesusidoros su giliąja krize. Kalbama ne tik apie šelpimą, bet ir apie valdžios spaudimą ir kontrolę. Apklausa parodė, kad finansavimas nėra prioritetas nei Ukrainos lyderių, nei eilinių ukrainiečių nuomone“, – komentavo PPI direktoriaus pavaduotojas Sergejus Solodkis.

PPI ekspertas pabrėžė, kad tik Europos Sąjunga ir Ukrainos nevyriausybinės institucijos veikdamos išvien sugebėtų paspartinti esminius pokyčius.

„GfK“ apklausė 2 000 vyresnių nei 18 metų respondentų visoje Ukrainoje, išskyrus laikinai okupuotas jos dalis. Gyventojus apklausė jų namuose, taikytas tiesioginio interviu metodas.

Pagal portalo „Ekonomičeskaja pravda“ 2015 m. lapkričio 26 d. informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.  

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.