Humanitarinė ES intervencija Afrikoje (2)
Eglė Urbonaitė 2007 05 09
ES kaimynystės politika pastaruoju metu įgauna vis didesnį pagreitį. Vokietija vos perėmusi pirmininkavimą pabrėžė, kad sieks ne tik vidinių Sąjungos reformų (Konstitucijos Europai atgaivinimo, Lisabonos strategijos įgyvendinimo efektyvumo ir kt.). Didelis dėmesys skiriamas santykių su trečiosiomis valstybėmis reguliavimui ir paramos saugumo politikos, tarptautinės prekybos ir ekonomikos plėtrai teikimui.
Vis dažniau pasaulio žiniasklaidos dėmesys nukrypsta į Afrikos žemyną ir jį krečiančius konfliktus (Somalio atvejis, Darfūro krizė ir kt.). Dažniausiai akcentuojama tarptautinių organizacijų ir atskirų pasaulio valstybių pagalba negandų kamuojamiems regionams. Kyla klausimas: koks ES vaidmuo Afrikos regiono politikoje? Juk ES deklaruoja save kaip demokratinių vertybių garantą, ypač tuose regionuose, kur esama karinių, etnokultūrinių konfliktų, destabilizuojančių padėtį ne tik vietoje, bet ir tarptautinėje politinėje arenoje.
Nuo ko viskas prasidėjo?
2005 m. gruodį ES patvirtino ES ir Afrikos partnerystės infrastruktūros srityje strategiją. Svarbiausi joje numatyti uždaviniai - gerokai padidinti ES investicijas Afrikos infrastruktūros, transporto, energijos ir vandens tiekimo bei informacinių ir ryšių technologijų paslaugų sritims. Kaip to pasiekti?
Pirmiausia būtina reformuoti valdymo sistemą, nes be efektyvaus valdymo, taikos ir saugumo užtikrinimo mechanizmų tolesnis raidos procesas yra neįmanomas. ES siekia padėti tiek regionams, tiek atskiroms valstybėms, pavyzdžiui, Africa Peace Facility programa: Darfūro krizei spręsti skirta 12 milijonų eurų.
Didelis dėmesys skiriamas bendrai rinkai, regioninei integracijai ir tarpusavio ryšiams stiprinti, sukuriant palankias sąlygas ne tik ekonomikos kilimui, bet ir skurdo mažinimui (pavyzdžiui, sudaryta ES ir Afrikos infrastruktūrų bendradarbiavimo sistema, o 2006 m. lapkritį organizuotas pirmasis ES ir Afrikos verslo forumas).
Parama skiriama ir toms sritims, nuo kurių sėkmingo funkcionavimo priklauso pagrindinės socialinės garantijos, - t. y. sveikatos apsaugai ir švietimui. Šiuo metu Afrikos Sąjungai skiriama ES parama pagal Nyereres (pirmojo Tanzanijos prezidento) programą vyksta studentų mainai tarp Afrikos ir ES šalių universitetų.
Sėkmingo bendradarbiavimo garantas
Valdymo aparato reforma vienas esminių faktorių sėkmingam bendradarbiavimui. Kodėl? Efektyvus valdymas, pamatiniai demokratijos principai ir pagarba žmogaus teisėms yra pagrindiniai ES ne tik vidaus principai, bet ir bendradarbiaujant su trečiosiomis valstybėmis. ES numato skirti finansinę paramą skurdui Afrikoje įveikti, todėl valdymo organai turi būti pajėgūs gautas lėšas nukreipti ten, kur jos reikalingiausios, ir užtikrinti, kad investicijos bus panaudotos ne tik skaidriai, bet ir efektyviai.
Taip pat valdžios vaidmuo yra lemiamas įgyvendinant Millennium Development Goals (MDG) programą atsilikusių valstybių raidai skatinti. Svarbiausi efektyvaus valdymo aspektai: politinis, ekonominis, socialinis ir aplinkos (neapsiribojama vien tik korupcijos mažinimu).
Viena iš konkrečiam regionui skirtų pagalbos programų - 2006 m. lapkričio 20 d. Europos Komisijos patvirtinta ES bendradarbiavimo saugumo, taikos ir vystymosi srityse Pietų Afrikoje strategija. Pagrindinis jos tikslas reguliuoti konfliktus Pietų Afrikoje, kur jų kyla bene daugiausia ir kur atsiranda prielaidos ekonominiam ir politiniam nestabilumui.
Dėmesys sutelkiamas regioninės politikos efektyvumui didinti ir integracijai stiprinti, į pagalbą pasitelkiant vietines nevyriausybines organizacijas, pavyzdžiui, Afrikos Sąjungą. Taip pat svarbu politinės darbotvarkės valstybių lygmeniu įgyvendinimas, grindžiamas regioniniu daugiadimensiškumu. Remiantis vyriausybėmis, saugumo politika, regionų plėtra ir gamtiniais ištekliais, siekiama mažinti kultūrinius skirtumus.
ES piliečiai ir Afrikos rėmimo programa
Ką mano ES piliečiai dėl trečiųjų šalių politikos? Eurobarometro pateikiamais duomenimis, ES gyventojai mano, kad skatinant ir remiant reformas kaimyninėse šalyse galima prisidėti prie jų ekonominės ir socialinės raidos bei geresnio valdymo. ES gyventojai taip pat tikisi, kad stabilumo ir palankios ekonominės aplinkos skatinimas bei abipusis rinkų atvėrimas prisidėtų prie ES klestėjimo.
Tarptautinio saugumo ir migracijos klausimai taip pat nelieka nuošalyje. Dauguma ES gyventojų mano, kad toks bendradarbiavimas atneša abipusę naudą sprendžiant visiems svarbius klausimus, tokius kaip saugumas (kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu), aplinkosauga ir energijos tiekimas. Du trečdaliai respondentų mano, kad glaudus bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis sumažintų nelegalių imigrantų srautą į ES.
Didelė apklaustųjų dalis teigė, kad ES pagalba kaimyninėms šalims sustiprintų taiką ir demokratiją už ES sienų, nors neišvengta susirūpinimo, kad reformų skatinimas kaimyninėse šalyse gali kelti grėsmę taikai ir stabilumui. Nemažai apklaustųjų išreiškė susirūpinimą dėl galimų tokių reformų rėmimo kaštų, nors dauguma vis dėlto teigė, kad šiam tikslui verta skirti lėšų.
--------
ES skiriama parama Afrikai bene didžiausia: 2008-2013 metais numatyta jai skirti 22,7 milijardo eurų. 90 proc. šios sumos turėtų tekti Sacharos srities valstybėms, kuriose padėtis itin sudėtinga (lėšos perskirstomos per Afrikos Sąjungą).
Parama paskirstoma labiausiai kenčiantiems regionams ir skurdžiausioms valstybėms. ES lėšų saugumui ir taikai palaikyti gaus tie regionai, kurie daugiausia kenčia nuo konfliktų, pavyzdžiui, Sudano krizei spręsti skiriama 242 milijonai eurų. Kadangi demokratijos stiprinimas vienas iš ES strateginių uždavinių, didžiausias dėmesys skiriamas žmogaus teisių įtvirtinimui ir gero valdymo užtikrinimui finansuoti. |