Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Angela Merkel siūbuoja Europos laivą

Arvydas Lileikis
2015 12 14

Ko gero, niekam ne paslaptis, kad Europa šiuo metu gyvena ne pačius ramiausius laikus, ir to priežastis yra padidėjęs pabėgėlių bei migrantų srautas iš Centrinės Azijos bei Šiaurės Afrikos. Tačiau kyla natūralus klausimas: kodėl kaip tik dabar mes susiduriame su šia problema? Juk nuo seno migracijos kontrolė vyko tiek Europos viduje, tiek išorėje. Tačiau dar niekada migrantų iš trečiųjų pasaulio šalių problema nebuvo tokia opi ir plačiai aptariama ne tik valstybių vadovų lygmeniu, bet ir pačių Bendrijos piliečių. Migrantų krizės burbulas sprogo šių metų vasarą, kai į Europą plūstelėjo tūkstančiai pabėgėlių (daugiausia iš karo nualintos Sirijos) ir Europos migracijos politika, paremta stipria įstatymine baze, subyrėjo negrįžtamai lyg domino kaladėlės.

Esama kelių veiksnių, kodėl į Europą staiga pradėjo plūsti pabėgėliai, tačiau vienu iš svarbiausių lūžio taškų galima būtų pavadinti Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pažadą, kad Vokietijos Federacinė Respublika pasirūpins kiekvienu nuo karo bėgančiu siru, kuris tik sugebės fiziškai pasiekti jos teritoriją. Toks „kvietimas“, tiesą pasakius, yra kiek neįprastas visuomet santūrumu pasižyminčiai Vokietijos kanclerei, nes jis akivaizdžiai prieštarauja Europos Sąjungos migracijos politikos nuostatoms ir įstatymams. 1990 m. priimtoje Dublino konvencijoje teigiama, kad už nelegalius imigrantus yra atsakingos tos Europos Sąjungos valstybės, kurių teritoriją pirmiausia pasiekia žmonės iš trečiųjų šalių. Išeina, kad Angela Merkel taip pažadėdama pamynė Dublino konvencijos nuostatas, sukėlė sąmyšį tiek tarp Europos Sąjungos šalių, tiek Vokietijos viduje ir, svarbiausia, ko gero, dar labiau padidino pabėgėlių, mėginančių patekti į Europą, srautą.

Įtakingas Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos narys Wolfgangas Basbachas viešai sukritikavo tokį savo partijos vadovės sprendimą, teigdamas, kad neigiamos jo pasekmės nebuvo tinkamai pamatuotos. W. Basbachas teigė, kad „pats sprendimas nebuvo klaida, tačiau jo pasekmes mes pajutome tik dabar, nes įstatymai nenumato jokių kvotų imigrantams, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad mūsų šalies galimybės priimti ir integruoti pabėgėlius yra beribės“.

Kiek anksčiau Bavarijos žemės ministras pirmininkas Horstas Seehoferis (Zėhoferis) taip pat išsakė nepasitenkinimą Vokietijos kanclerės sprendimu. Anot jo, leidimas pabėgėliams nevaržomai patekti į Vokietiją buvo didžiulė klaida ir su jos padariniais Vokietija turės tvarkytis ir kovoti dar ilgą laiką.

Tačiau jie ne vieninteliai kritikuoja Angelą Merkel dėl pasirinktos pozicijos pabėgėlių klausimu. Jos bendrapartiečiai taip pat nestokojo kanclerei aštrių kritikos strėlių, o kai kurie iš jų tokią poziciją vadina „nacionaline katastrofa“. Nuošalyje, žinoma, neliko ir patys Vokietijos piliečiai. Dauguma jų šios kampanijos pradžioje palaikė tokį savo lyderės sprendimą, tačiau pamatę, kiek pabėgėlių suplūdo į jų gimtinę, sunerimo. Iš pradžių vokiečiai džiaugsmingai ir su plojimais pasitikdavo atvykstančius pabėgėlius, o po kelių savaičių vaizdas pasikeitė kone kardinaliai. Vokietijoje prasidėjo mitingai bei protestai, pasisakantys prieš tokią šalies imigrantų politiką (tiesa, dažniausiai Rytų Vokietijoje), ir netgi padažnėjo pabėgėlių centrų puldinėjimų. Tai parodė, kad radikalesnių pažiūrų vokiečiai tikrai nesėdės sudėję rankų, jei valdžia operatyviai nesiims priemonių kuo skubiau taisyti padėties. Ir tokie vokiečių nuogąstavimai greičiausiai ne be pagrindo, nes Vokietija jau turi karčios nesėkmingo kitataučių integravimo savo šalyje patirties. Taip atsitiko su turkais, gyvenančiais Vokietijoje: diduma jų sunkiai integravosi į vokišką visuomenę ir mieliau yra linkę burtis tarpusavyje, sudarydami ištisus turkų kvartalus arba net vadinamuosius getus.

Taigi toks įvairiapusis spaudimas šalies viduje privertė Vokietijos vadovybę šiek tiek keisti požiūrį ir, ko gero, atsakingiau pažvelgti į problemos mastus, nes nieko nedarant situacija greitai gali pasidaryti nebevaldoma.

Rugsėjo 13 d. Berlynas paskelbė apie staigų savo politikos pasikeitimą pabėgėlių klausimu, pareikšdamas, kad atkuria sienos kontrolę ir naujiesiems atvykėliams į Vokietiją vėl pradės taikyti prieglobsčio suteikimo procedūras. Be to, Angela Merkel žaibiškai pakeitė savo poziciją dėl Turkijos narystės Europos Sąjungoje ir bevizio režimo turkams, vykstantiems į Europą (prieš tai Vokietijos kanclerė pakartojo nepritarianti Turkijos stojimui į ES), įvedimo, o mainais už tai Turkija turėtų priimti iš Europos atgal išsiųstus pabėgėlius. Kanclerė Stambule, susitikdama su Turkijos ministru pirmininku Ahmetu Davutoglu, pažadėjo, kad Vokietija gali padėti „paspartinti“ bevizio judėjimo klausimą turkams, norintiems keliauti į ES, ir pagreitinti užsitęsusias Europos Sąjungos ir Ankaros derybas dėl Turkijos narystės Bendrijoje.

Taip pat Angela Merkel inicijuoja „pabėgėlių paskirstymo planą“, pagal kurį jie bus paskirstyti po visas Europos Sąjungos valstybes, taip bandydama bent šiek tiek sumažinti Vokietijai tenkančią naštą. Kai kurių ekspertų teigimu, tai nėra daroma „visiškai švariai“, o naudojant tam tikrus spaudimo būdus. Kaip teigia Europos Komisijos vadovas Jeane‘as Claude‘as Junckeris, „jeigu Europos Sąjungos valstybė dėl tam tikrų priežasčių negali priimti nustatyto skaičiaus pabėgėlių, toji šalis privalo tai kompensuoti finansiškai ir papildyti ES biudžetą 0,002 proc. savo BVP“. Iš tiesų tokie pareiškimai bei prievolės, kurias, atrodo, kartais mėginama primesti buldozerio principu, ko gero, skaldo Europos vienybę ir sukelia priešiškumą tarp Europos Sąjungos valstybių.

Šiame kontekste yra svarbu suprasti ir Lietuvos, kaip Europos Sąjungos narės, poziciją. Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, atrodo, labiau linkusi solidarizuotis su Europa ir kartu bandyti spręsti susidariusią situaciją, užuot naudojusis kai kurių politikų pamėgtu ginklu – populizmu. Atrodo, mūsų valstybės galva į šią pabėgėlių krizę žiūri iš esmės, nesigręžiodama į praeityje padarytas klaidas (nors, kaip pati viešai pripažino, Europa tikrai jų padarė). Kaip matome viešojoje erdvėje, D. Grybauskaitė siūlo susitelkti į pabėgėlių krizės priežastis, o ne į pasekmes. Šalies vadovė skatina ir teigiamai vertina bendradarbiavimą su Turkija (per Turkijos teritoriją plūsta didžiausi pabėgėlių srautai), Afrika bei Balkanų valstybėmis. Spalio 15 dieną Briuselyje vykusiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje D. Grybauskaitė teigė: „Migracijos krizė turi būti sprendžiama nedelsiant ir iš esmės, tam numatant visa apimančias priemones, kurios padėtų ne tik efektyviai suvaldyti migracijos srautus, bet ir įveikti krizės priežastis. Tai – ir tolesnis išorinių sienų stiprinimas, ir glaudus bendradarbiavimas su Turkija, Afrikos ir Balkanų valstybėmis, ES grąžinimo ir readmisijos politikos peržiūra bei veiksmingas jos taikymas realybėje.“ Tokia vieša pozicija migrantų klausimu jau ne kartą buvo išsakyta aukščiausio lygio susitikimuose bei posėdžiuose. Lapkričio 11 dieną Maltoje vykusiame Europos Sąjungos ir Afrikos šalių vadovų susitikime Lietuvos prezidentė dar kartą priminė savo poziciją, teigdama, kad vienintelis būdas sustabdyti žmonių migraciją yra daugiau investuoti į karų, neramumų bei skurdo alinamas šalis.

Panašios politikos laikosi ir Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Susitikime su Italijos premjeru Paolo Gentiloni Romoje mūsų užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžė, kad Lietuva solidarizuojasi su Italija sprendžiant migrantų krizę, ir išreiškė supratimą, kad šia našta reikia dalintis (Italija yra viena tų valstybių, kurios sulaukė didžiausio migrantų srauto). Reikėtų pažymėti, kad Lietuva pasisakė už migrantų paskirstymą po Europos Sąjungos valstybes ir įsipareigojo per artimiausius dvejus metus priimti 1105 pabėgėlius (Vidurio Europos šalys, tokios kaip Vengrija, Čekija, Slovakija ir Rumunija, pasisakė prieš tokį sprendimą, o vienintelė valstybė, kuri susilaikė balsuojant, buvo Suomija). Tokiu gestu Lietuva, ko gero, išreiškė nuolankumą, pritarimą bei paramą Angelos Merkel inicijuotai pabėgėlių paskirstymo programai.

Grįžtant prie Vokietijos kanclerės veiklos negalima nutylėti, kad jos reitingai nuo paskutinių rinkimų dar nebuvo nukritę taip žemai kaip dabar, ir galima daryti prielaidą, jog pastarojo meto jos politika (arba bent keletas ne itin vykusių sprendimų migrantų krizės klausimais) buvo ne itin apgalvota, kiek nenuosekli ir Europos Sąjungos, ir pačios Vokietijos atžvilgiu. Nepaisydamas to, JAV žurnalas „Time“ kanclerę A. Merkel už jos apgalvotą, griežtą poziciją pasauliui svarbiais klausimais – nuo Graikijos finansų krizės ir pagalbos besivystančioms šalims iki Sirijos pabėgėlių klausimų sprendimo – šiemet išrinko Pasaulio metų žmogumi. Gal šis JAV žurnalistų sprendimas kiek sušvelnins kanclerės kritiką jos tėvynėje ir padės pakilti jos reitingams?

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras