Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Geopolitinė D. Britanijos ir Europos kova

2015 12 16

Didžiosios Britanijos narystės Europos Sąjungoje (ES) klausimui vis trūksta dėmesio. Jį nukreipia tokie įvykiai kaip lapkričio mėnesio vadinamosios Islamo valstybės teroro ataka Paryžiuje. Kiek anksčiau pasaulio lyderiams labiau rūpėjo Graikijos skolų krizė ir Bendriją užplūdę pabėgėliai. Šios problemos reikalavo daugiausia diplomatinių pastangų, tad D. Britanijos premjerui Davidui Cameronui teko atsisakyti vilčių dar gruodį susitarti su ES dėl jo šaliai palankių reformų. Šis planuojamo referendumo kontekste svarbus sprendimas dabar numatomas 2016 metų vasarį.

Euroskeptikų įtaka auga ne tik D. Britanijoje, o tokios tendencijos sustiprina „Brexit“ galimybę. Mažėja laiko neapsisprendusius britus įtikinti likti ES, o narystės priešininkai valdo nemenkus žiniasklaidos ir finansinius išteklius. Antra vertus, esama nuomonių, kad terorizmo pavojus vienija ir iš baimės žmonės norės išlaikyti esamą situaciją. Kova su sienas peržengiančiu terorizmu, regis, turėtų tapti ES bendradarbiavimą skatinančia vertybe, svarbia D. Britanijos nacionaliniam saugumui.

Visgi terorizmo, imigracijos ir narystės ES samplaika gali atitolinti D. Britanijos rinkėjus nuo Europos. Visuomenės nerimą kursto migrantų ir teroristų tapatinimas, sienų ir vertybių saugumo dilemos. Jos remiasi ne tik realybe, bet ir jausmais bei įvaizdžiais. Čia svarbų vaidmenį vaidina tam tikros informacijos sklaida, įvykių vertinimas ir analizė. D. Britanijos reikalavimai aiškėja, tačiau esti ženklų, kad abi pusės nesilaikys savo tiesos bet kokia kaina, ar tai bus konkurencingumas, ar migracija. Tačiau geopolitikos apžvalgininkai sutinka, kad tarp santykinai paprastų ir simboliškų reikalavimų yra kertinių aspektų. Jie susiję su euro zonai nepriklausančių šalių įtaka Bendrijoje, kuri itin aktuali D. Britanijai. Tai svarbu didėjant euro zonos integracijai. Kitas opus klausimas – socialinės išmokos migrantams. Apibendrinant galima teigti, kad ES ir D. Britanijos susitarimas dėl reformų yra įmanomas ir turėtų į Bendriją įnešti didesnių ar mažesnių pokyčių, nors „Brexit“ grėsmė vis dar išlieka reali.

Pagal 2015 m. gruodžio 8 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras