Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Turkija nepražus ir be „Turkų srauto“ (19)

Olegas Volkovas
2015 12 16

Lygiai prieš metus Vladimiras Putinas per oficialų vizitą Turkijoje paskelbė apie „Turkų srautu“ pakrikštyto dujotiekio projektą. Jo siūlomas dujotiekis turėjo pakeisti taip ir neįgyvendintą „Pietų srauto“ projektą. Pastarasis neišvydo dienos šviesos dėl Rusijos nenoro sutikti su Europos Sąjungos energetikos rinkos reguliavimo taisyklėmis. Principinis susitarimas dėl dujotiekio tiesimo buvo pasiektas šių metų sausio 27 d., per Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ vadovo Aleksejaus Milerio vizitą Ankaroje. Šįkart įgyvendinti planus trukdo įtampa tarp Rusijos ir Turkijos, kurios pagrindinė priežastis – tiesioginis Rusijos įsitraukimas į Sirijos konfliktą. Tai anaiptol nėra pirma kliūtis, su kuria susiduria šis projektas. „Turkų srauto“ atidarymas, planuotas 2016 m. pabaigoje, šią vasarą jau buvo nukeltas dėl politinės krizės Turkijoje. Turkija yra antra pasaulyje (po Vokietijos) pagal rusiškų dujų vartojimą. Rusų tiekiamos gamtinės dujos sudaro apie pusę Turkijos importuojamų dujų. Kaip šis precedentas paveiks Turkijos energetinę politiką?

Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas gruodžio 3 d. pareiškė, kad tarpvyriausybinės komisijos, užsiėmusios „Turkų srauto“ projektu, veikla yra pristabdyta Rusijos iniciatyva. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pateikė kiek kitokią versiją. Jo nuomone, Turkija pati buvo pristabdžiusi šį projektą dar prieš lėktuvo numušimą, nes Rusija nesugebėjo patenkinti Turkijos reikalavimų. Turkijos prezidentas taip pat pridūrė, kad nesutarimai su Rusija neturėtų paveikti kito didelio dviejų šalių bendro projekto – branduolinės jėgainės statybos šalies pietuose, Akkuyu.

Rusijos įvestos sankcijos, anot Europos banko analitikų, pakenks ne tik Turkijos, bet ir Rusijos ekonomikai. Tiesa, sankcijos buvo labai kruopščiai parinktos, kad nepakenktų pagrindiniams dvišaliams ekonominiams susitarimams, tad įtaka Rusijos ekonomikai bus minimali. Pasak Turkijos vicepremjero ekonomikos klausimais Mehmeto Šimšeko, „Blogiausiu atveju Turkija netektų 9 milijardų dolerių. Įsivyravusi įtampa sulėtintų BVP augimą 0,3–0,4 procento. Tikiuosi, kad viską pakeis dviejų šalių dialogas“.

Nors Rusijos įvestos sankcijos nepalietė gamtinių dujų ir naftos eksporto, Turkija jau gręžiasi į kitas išteklių turtingas regiono šalis. Turkijos ekonomikos ministras Mustafa Elitašas pareiškė: „Per ateinančius metus tikimės sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, susitarę su Kataru, Azerbaidžanu, Šiaurės Iraku ir kitais pasaulinio masto gamtinių dujų ir naftos eksportuotojais.“ Pirmieji žingsniai jau žengti. Gruodžio 3 d. Turkijos ministras pirmininkas Ahmetas Davutoglu pareiškė, kad Turkija pasiekė susitarimą su Azerbaidžanu baigti Transanatolijos dujotiekio (TANAP) statybas anksčiau nei 2018 metais. Azerbaidžanas taip pat sutiko suteikti Turkijai 40 proc. nuolaidą energetinių išteklių transportavimo kaštams. Transanatolijos dujotiekis padės Europos Sąjungai sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, o Turkijai įsitvirtinti kaip svarbiai regiono energetikos tranzito valstybei.

Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano ir Kataro emyro Tamimo bin Hamado al Thanio susitikimas paskatino kalbas, kad Turkija galės kompensuoti bet kokį rusiškų dujų kiekį, pirkdama suskystintas gamtines dujas iš Kataro. Argumentuojama, kad naujos sutartys dėl suskystintų dujų tiekimo galėtų pakeisti dujas, kurias Turkija perka iš Rusijos tiekėjų – jos sudaro apie pusę Turkijos dujų poreikio. Deja, tikrovė yra kitokia. Visų pirma, Turkijos galimybės saugoti ir apdoroti suskystintas dujas ribotos. O saugoti ir apdoroti reikėtų tikrai daug, nes rusiškų dujų importas siekia 27 milijardus kubinių metrų. Antra, ilgalaikės Turkijos ir Rusijos sutartys dėl dujų tiekimo galios dar mažiausiai dešimt metų. Turkijos politikų ir žurnalistų retorika yra ne vietoje, nes Turkijai paprasčiausiai nėra būtinybės kuo nors keisti rusiškas dujas, o ir pati Rusija negalėtų leisti sau netekti Turkijos, kuri yra antra pasaulyje pagal rusiškų dujų vartojimą.

Šis susitarimas su Kataru nėra pirmas, Turkija jau ne vienus metus importuoja suskystintas dujas trumpalaikių sutarčių pagrindu. Ir vis dėlto katarietiškos dujos niekada nesudarė didelės dalies Turkijos importuojamų dujų ne tik dėl pastarosios ribotos infrastruktūros, bet ir dėl aukštos suskystintų dujų kainos. Kadangi energijos sektorius sudaro 58 procentus Turkijos prekybos deficito, brangių katarietiškų dujų importas tik didintų deficitą.

Apibendrinant galima pasakyti, kad Turkijos energetinė priklausomybė nuo Rusijos mažės, bet tai dešimtmetį, jei ne ilgiau, truksiantis procesas. Be to, nederėtų skubėti laidoti „Turkų srauto“. Anot Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ valdybos vicepirmininko: „Dabar labai sunku pasakyti, kokie bus Rusijos ir Turkijos santykiai, o jie dujotiekio projekto realizavimui yra labai svarbūs.“

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 19)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras