Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Jekaterina Andrejeva. Deutsche Welle: kodėl Rusijos gyventojai nemėgsta Baltijos šalių ir joms jaučia pavydą?

2015 12 29

Liberalias Vokietijos partijas remiantis Friedricho Naumano fondas (Berlynas), tarpininkaujant Jurijaus Levados analitiniam centrui (Maskva), Rusijos Federacijoje surengė reprezentacinį tyrimą siekdamas sužinoti, ką mano rusai apie Europą ir Vokietiją.

Į klausimą, ar Rusijos gyventojai save laiko europiečiais, o Rusijos Federaciją (RF) — Europos valstybe, tyrimo rengėjai negavo vienareikšmio atsakymo. Kaip praneša leidinys Deutsche Welle, respondentų atsakymai byloja, kad rusai tiek save, tiek Europą vertina gana dvilypiai, savotiškai.

2000 metais, kai RF prezidentu tapo Vladimiras Putinas, 65 proc. šalies gyventojų turėjo desperatišką siekį, kad Rusija ateityje įstotų į Europos Sąjungą (ES). Iki 2010 metų šios vizijos šalininkai Rusijoje turėjo persvarą, pvz., 2004-aisiais 59 proc. žvalgėsi ES narėmis tapusių Estijos, Latvijos bei Lenkijos pavyzdžio. Europos integracijos šalininkų Rusijoje neišgąsdino net euro zonoje kilusi skolų krizė. Tačiau 2012 m. V. Putinui vėl sugrįžus į Kremlių, prasidėjo prieš Vakarus nukreipta retorika ir „kitaip mąstančių“ diskreditavimas. Tada įvyko lūžis. Jo viršūnė buvo 2014-aisiais, nes kai Rusija aneksavo Krymą ir nuolat destabilizavo padėtį Ukrainos rytuose, pašlijo ES ir RF santykiai.

Kuo nusikalto Baltijos šalys?

Išlieka stabili ir neigiama rusų nuomonė apie Baltijos šalis, buvusius SSRS sąjungininkus Rytų Europoje, ypač Lenkiją. Jų pasitraukimas iš Rusijos politinės įtakos — tai daugiau nei Rusijos pozicijų susilpnėjimas tarptautinėje arenoje.

Kaip rašo reprezentacinio tyrimo rengėjai, tai „demonstratyvus didžiulis įžeidimas, sukėlęs pavydą, kadangi šios šalys atsižadėjo autoritariai valdomos, korumpuotų valdininkų ir policininkų valstybės — tokia, rusų nuomone, tebelieka Rusija“.

Šiuo metu beveik 40 proc. apklaustųjų Europą pavadino svetima civilizacija, kuriai priklauso „kitokie žmonės“, su kitokia elgsena. Per 58 proc. apklaustųjų nesutiko su reginiu, kad Rusija yra Europos šalis (sutiko 32 procentai).

2008 metais, kai RF valdė prezidentas Dmitrijus Medvedevas, Rusija 56 procentams gyventojų buvo Europos civilizacijos dalis. Dabar daugiau kaip pusei RF gyventojų nėra svarbios tokios Europos vertybės kaip laisvė, demokratija, teisinis valstybingumas ir žmogaus teisės. Šios vertybės svarbios tik vos 8 proc. rusų. „Tikriausiai būtent ši Rusijos gyventojų dalis palaiko pilietinės visuomenės, teisinės valstybės moralės normas ir vertybes“, — svarsto tyrimo rengėjai, tačiau mokslininkai nurodė, kad minėti žmonės neturi jokios įtakos nei visuomenei, nei ypač politikai.

Pagal 2015 m. gruodžio 22 d. portalo „Vesti.lv“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras