Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ukrainos gyventojų sumažėjo iki 1960 m. lygio (69)

Gytis Janišius
2015 12 30

Karas šalies rytuose ir Krymo okupacija tik dar labiau pablogino ir taip sudėtingą Ukrainos demografinę situaciją. Ukrainiečiai nenori turėti vaikų, skuba emigruoti, o gyvenimo trukmė nėra iš ilgiausių. Per 15 metų šalyje gyventojų sumažėjo 10 milijonų ir tolimesnės prognozės nieko gero nežada.

Gyventojų bus mažiau nei Lenkijoje?

1992 m. Ukrainoje gyveno per 52 mln. žmonių, o kaimyninėje Lenkijoje apie 38 milijonus. Šiandien situacija pasikeitusi: Lenkijoje ir dabar maždaug 38 mln., o Ukrainoje jau tik 42 milijonai. Tokiais sparčiais tempais netenkant gyventojų, tarptautinės organizacijos prognozuoja, kad 2050 m. Ukrainoje gyvens 25–30 mln., tačiau ir tokie skaičiai gali būti per daug optimistiniai.

Jau po Krymo okupacijos ir Ukraina, ir Rusija perskaičiavo gyventojus ir paaiškėjo, kad iš Krymo dingo 250 tūkst. žmonių, jų nėra nei Rusijoje, nei Ukrainoje. Galima įtarti, kad gal Maskva suklastojo duomenis, bet žinant, kaip šlubuoja visos valstybinės institucijos Ukrainoje, matyt, ir ankstesnė statistika buvo tvarkoma aplaidžiai. Taigi yra abejonių ir dėl dabartinių oficialių duomenų.

Mirtingumas vienas didžiausių pasaulyje

Ukraina užima antrą vietą pasaulyje pagal mirčių skaičių tūkstančiui gyventojų. Tokias šalis kaip Kanadą, Liuksemburgą ar Norvegiją ukrainiečiai lenkia du kartus. Kaip pagrindines to priežastis galima nurodyti labai didelį mirtingumą nuo širdies ligų (2 pasaulyje), nuo alkoholio (5 pasaulyje), rūkymo sukeltų ligų (net 49 proc. vyrų rūko).

Esant dideliam mirtingumui, negalima tikėtis ir ilgos gyvenimo trukmės. Vyrai vidutiniškai gyvena vos 66 metus. Tai tik 130 vieta pasaulyje, Ukraina reitinge yra greta tokių šalių kaip Laosas ir Mongolija. 

Mažas gimstamumas ir emigracija

Ir iki karo rytuose Ukrainoje buvo fiksuojamas labai žemas gimstamumo lygis. Dabar situacija dar pablogėjo. Luhansko ar Donecko srityse mirčių skaičius gimimus lenkia beveik 3 kartus, o apskritai trijų ketvirčių duomenys rodo, kad per šiuos metus valstybėje gimstamumo lygis smuko dar 12 procentų. Vien dėl neigiamo mirčių ir gimimų balanso šalis per mėnesį netenka apie 10 tūkst. gyventojų.

Karas Donbase irgi nusineša žmonių gyvybes. Jungtinių Tautų duomenimis, konflikte jau žuvo per 9 tūkst. žmonių. Iš viso Ukraina, netekusi Krymo ir atplėšus dalį Donecko ir Luhansko sričių, neteko apie 3 mln. gyventojų, dar beveik 1,5 mln. yra pabėgėliai pačioje Ukrainoje.

Valstybėje susidarius sudėtingai ekonominei situacijai, smarkiai išaugo emigracija. Per dieną iš Ukrainos emigruoja maždaug 110 žmonių. 2015 m. liepą vykdyta apklausa parodė, kad 34 proc. gyventojų neatmeta galimybės vykti dirbti į užsienį, o 8 proc. planuoja tai daryti artimiausioje ateityje. Tai 3 mln. žmonių! Izraelis neseniai paskelbė, kad šiemet žydų iš Ukrainos atvyksta beveik dukart daugiau nei pernai. Estijoje ar Čekijoje ukrainiečiai tapo gausiausia grupe, prašančia prieglobsčio.

Lenkija savo emigrantus pakeitė ukrainiečiais

Viena didžiausių ukrainiečių bendruomenių įsikūrusi Lenkijoje. Šalis arti, yra tiesioginiai autobusų reisai, be to, ukrainiečių kalba panaši į lenkų, todėl išmokti lenkiškai jiems nėra labai sudėtinga. Patys lenkai emigruoja į Angliją ir kitas Vakarų šalis, todėl atsirado daug laisvų darbo vietų mažiau mokamuose sektoriuose – ­­žemės ūkyje, vaikų priežiūroje ar statybose. Lenkija sudarė palankias sąlygas norintiems dirbti ukrainiečiams: jie turi užsiregistruoti ir gauti leidimą dirbti, o darbdaviai turėti laisvą darbo vietą. Skaičiuojama, kad visoje šalyje taip gyvena ir dirba apie 400 tūkst. ukrainiečių, daugiausia iš Galicijos.

Prasidėjus karui Donbase, į Lenkiją patraukė dar daugiau migrantų. Varšuvoje buvo įsteigta speciali organizacija „Ukrainiečių pasaulis“ padėti migrantams. Per dieną jos informaciniame centre sostinėje apsilanko per šimtą žmonių.

Visa Vakarų Ukraina nukabinėta skelbimais, siūlančiais darbą Lenkijoje, tas pats laikraščiuose ir internete. Daugėjant jau įsitvirtinusių ukrainiečių Lenkijoje, paskui juos atvyksta šeimos nariai, giminaičiai ir draugai. Šią tendenciją pastebėjo ir politikai. Naujasis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda Berlyne aiškindamas, kodėl nenori priimti pabėgėlių iš Artimųjų Rytų, sako besibaiminantis, kad iš Ukrainos į Lenkiją gali atvykti dar keli šimtai tūkstančių žmonių.

Demografija nesusitvarkys be stiprios ekonomikos

Dauguma tiek užsienio, tiek pačios Ukrainos ekspertų atkreipia dėmesį, kad demografiniams procesams didelį poveikį daro ekonomika. Kol nebus išspręstos ūkio problemos ir nepagerės gyventojų finansinė padėtis, sunku tikėtis didelio gimstamumo proveržio, imigracijos į šalį padidėjimo ar emigracijos sumažėjimo. Dabar vidutinė alga Ukrainoje siekia tik 175 eurus, todėl daug net dirbančių žmonių negali sau leisti jokių papildomų išlaidų.

Vis dėlto kai kurie mokslininkai žvelgia toliau ir sako, kad net stabilizavus ekonomiką ir padidėjus žmonių pajamoms gyventojai nepuls turėti gausių šeimų. George‘as Friedmanas iš tyrimų kompanijos „Stratfor“ sako, kad turtingose šalyse lygiai taip pat šeimos mažėja, o visuomenė sensta. Vienintelis būdas papildyti šalį gyventojais yra imigracija.

Kijevas turi plačias galimybes bandyti prisivilioti savo išeivius, gausiai pasklidusius pasaulyje, ar pritraukti ukrainiečių kilmės Rusijos gyventojus. Vien per paskutinį dešimtmetį iš Ukrainos išvyko milijonai žmonių, o kaimyninėje Rusijoje, ypač pietinėse srityse aplink Krasnodarą ir Taganrogą, ukrainiečių kilmės žmonių gyvena per 6 mln., o gal ir keletą kartų daugiau. Tačiau imigracijos negalima tikėtis be stiprios ekonomikos, o tam Kijevui gali prireikti ne vieno dešimtmečio.

Ateityje problemų tik daugės

Ukrainos gyventojų skaičius jau nukrito iki 1960 m. lygio ir situacija toliau blogėja. Smarkiai mažėja jaunų ir darbingų žmonių, o daugėja pagyvenusių. Šalies viduje gyventojai migruoja į miestus, todėl provincijoje didėja socialinė atskirtis, tampa sunku išlaikyti infrastruktūrą.

Mažėjantis gyventojų skaičius ir kintanti struktūra kelia nerimą ne tik Ukrainos politikams, bet ir tarptautinėms organizacijoms. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas nurodo, kad 2015 m. gruodį Kijevo skola pasiekė 100 proc. BVP, todėl ateities kartoms bus dar sunkiau grąžinti skolą ir užtikrinti tvarią ūkio plėtrą.

Ukraina kaip išeitį stabilizuoti ekonomiką, o kartu ir demografinius procesus mato kuo glaudesnę integraciją su Europos Sąjunga. Planuojama, kad nuo 2016 m. vidurio ES galėtų panaikinti vizų režimą ukrainiečiams. Kaip parodė Lietuvos atvejis, vizų panaikinimas neabejotinai sukels naują emigracijos bangą, o ekonominio proveržio reikės palaukti gerokai ilgiau.

Blogos demografinės tendencijos yra tik viena problema ilgame Ukrainos rūpesčių sąraše. Dabar Kijevo politikai susitelkę į taikos procesą ir šalies gelbėjimą nuo bankroto, tačiau ateityje demografinė katastrofa gali tapti svarbiausia šalies problema.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 69)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras