Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Rusija: tariami žurnalistai ir sukurtos žinios (83)

Rasa Pakalkienė, Lietuvos žinios
2016 01 15

Interneto komentarų rašinėtojas iš Rusijos sukuria istoriją, tarkime, kaip jis blogai gyvena Amerikoje, todėl nori grįžti į tėvynę, ir pateikia kaip tikrą. Tariamas žurnalistas ją išplatina, pridurdamas, kad JAV daugeliui rusų prastai, todėl jie ketina reemigruoti. Žiniasklaidos priemonės tokią sukurptą žinią paskleidžia plačiai. Toks yra propagandinis darbas. Apie tai per renginį Europos Parlamente (EP) pasakojo Rusijos nepriklausomo leidinio atstovė.

Europiečiams, ypač vakariečiams, itin pravartu žinoti, ką apie Rusijos propagandą teigia šios šalies nepriklausomos žiniasklaidos atstovai. Gerai turėti galimybę susipažinti su argumentais ir tyrimo rezultatais, kiek toli pažengę Kremliaus melo bei manipuliacijos metodai. EP atstovai ir įvairių šalių žurnalistai, dalyvavę Briuselyje surengtoje konferencijoje „XXI amžiaus troliai: Kremlius Vakarų žiniasklaidoje“, susidomėję klausėsi Rusijos leidinio „Novaja gazeta“ žurnalistės Aleksandros Garmažapovos pasakojimo apie tikrų tikriausią „trolių fabriką“, veikiantį Sankt Peterburge. Tiesa, gerą atlygį gaunantys darbuotojai, kurių veiklos esmė – propaganda, ten slepiami po teksto kūrėjų ir turinio vadybininkų pareigomis.

Už gerus pinigus

Rusijos leidinio „Novaja gazeta“ žurnalistė A. Garmažapova teigė, kad Sankt Peterburge veikiančiame „trolių fabrike“ dirba šimtai studentų, įvairių profesijų žmonių. Dieną naktį jie rašo apie tai, kaip myli prezidentą Vladimirą Putiną ir kaip kenkia Vakarai, ypač JAV. Viena opozicijos aktyvistė ieškojo darbo ir pamatė skelbimą. Nuvykusi pokalbio, sužinojo apie tikrąjį veiklos pobūdį. Jai tai buvo nepriimtina, todėl propagandinio darbo nesiėmė. O savo įspūdžius aprašė vieno leidinio tinklalapyje. Tačiau rašinys plačiau nenuskambėjo.

„Novaja gazeta“ žurnalistai susidomėjo šia istorija. Jie nusprendė atlikti tyrimą ir pabandyti bent trumpam įsidarbinti į „trolių fabriką“. Išsiaiškino, koks darbo pobūdis, kokius atlyginimus siūlo – tarkime, vidutinis buvo 40–50 tūkst. rublių per mėnesį, pareigos – teksto kūrėjų ir turinio vadybininkų. Pamatę ten kai kuriuos asmenis, suprato, kad ši propagandos įstaiga yra susijusi su Kremliumi.

A. Garmažapova bandė paklausinėti „trolių fabrike“ dirbančią 18 metų merginą apie moralinį aspektą. Komentarus internete ši rašydavo pasislėpusi po slapyvardžiu „ramunė“. Piktindavosi gyvenimu JAV, teigdavo, kad viskas blogai, nors pati ten nėra buvusi, tikindavo, jog rusai iš šios šalies išvažiuoja, tvirtindavo, kad V. Putinas yra didis. Žurnalistė pasidomėjo, ar „ramunė“ nejaučia gėdos komentarus rašyti už pinigus. Mergina atsakė: „Kas čia tokio? O apie ką rašau, yra mano asmeninis reikalas.“

Dezinformacija paskleidžiama plačiai

„Nors mes – Rusijos piliečiai, turbūt esame naivoki. Mat tikėjomės, kad po to, kai parašysime apie „trolių fabriką“, jį uždarys, – kalbėjo „Novaja gazeta“ žurnalistė. – Tačiau nieko panašaus, jis ir toliau veikia.“ Priešingai. Prasidėjo šią temą gvildenusių žurnalistų puolimas. Jie buvo kaltinami, esą dirba Vakarams. Buvo teigiama, kad Rusijai jie linki blogo. Kitaip ne tirtų šios propagandinės mašinos veikimo metodus, o patys prisidėtų prie trolių darbo.

A. Garmažapova atskleidė dar vieną Rusijos manipuliavimo viešojoje erdvėje būdą. Ne tik „trolių fabrikas“ veikia, kuriamos ir netikros žiniasklaidos priemonės. Tarp jų – ir neva ukrainietiškos. Tarkime, naujienų portalas „Charkovo naujienos“. Jo darbuotojai sėdi Sankt Peterburge Rusijoje. O rašo, tarsi būtų Ukrainoje.

Vienas A. Garmažapovos kolega porą mėnesių specialiai įsidarbino į „trolių fabriką“. Sužinojo įdomių dalykų. Sakykime, viename aukšte sėdintis trolis virtualioje erdvėje parašo, esą gyvena Amerikoje, kad ten siaubinga, todėl norėtų grįžti į Rusiją. Kitame aukšte dirbantis tariamas žurnalistas pagal šią žinutę sukuria naujieną, neva rusų kilmės amerikiečiai nori masiškai reemigruoti į Rusiją, nes už Atlanto viskas labai blogai, ir paskelbia ją kaip tikrą. Vėliau ją pasigauna žiniasklaidos priemonės ir, nepatikrinusios šaltinių, pradeda platinti. Taip dezinformacija paskleidžiama plačiai, o žinią sukūrę asmenys neprisiima už tai jokios atsakomybės ir net gauna gerą atlygį.

Tiesą žino nedaugelis

Tik nedidelis Rusijos žmonių, daugiausia liberalių, demokratinių pažiūrų, sluoksnis žino apie trolius ir iš piršto laužtas naujienas. Dauguma gyventojų tiki tuo, ką mato per televiziją, skaito spaudoje ar internete. Jie mano, kad komentarus rašo tokie patys paprasti žmonės. Ir yra nekritiški tam, kas skelbiama.

O troliai vis labiau klesti. Jie jau eina į tarptautines erdves. Rašo komentarus užsienio naujienų portaluose. „Tikiuosi, kitų šalių skaitytojų neveikia propaganda. Viliuosi, jie supranta, kad tuos komentarus kuria troliai, o ne realūs žmonės“, – kalbėjo nepriklausoma Rusijos žurnalistė.

Klausiama, ką patartų europiečiams, apskritai vakariečiams, į kuriuos jau nusitaikė Kremliaus propaganda, A. Garmažapova sakė, kad derėtų leisti suprasti: žinome apie jūsų manipuliacijas ir melą. Patarė būti kritiškiems, tikrinti skleidžiamas žinias. „Europiečiai turi žinoti, kad V. Putinas meluoja, jam tai yra normalu, jis yra supuvęs kaip asmenybė, – teigė viešnia iš Rusijos. – Europiečiai gali remtis savo vertybėmis.“ Pasak žurnalistės, nepasitikėti yra blogai, bet dar blogiau, kai pasitikėjimas nuviliamas, o apgavystė laimi.

***

Konferenciją „XXI amžiaus troliai: Kremlius Vakarų žiniasklaidoje“ Briuselyje inicijavo Lietuvos europarlamentaras Petras Auštrevičius. Per renginį, vykusį EP, savo tyrimus pristatė ir pranešimus skaitė Vakarų ir Rytų Europos žiniasklaidos atstovai, vyko dalyvių ir svečių diskusija.

Lietuvos žinios

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 83)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras