Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Suomiai jau turi ko pasimokyti iš Estijos (3)

Gytis Janišius
2016 02 22

50 metų Estiją ir Suomiją vieną nuo kitos skyrė sovietinė geležinė uždanga, dabar jos vėl kartu. Abiejų šalių bendradarbiavimas apima vis daugiau sričių ir vis labiau gilėja. Ši sinergija Estiją skatina augti ekonomiškai, o Suomijai suteikia bazę gamybai ir darbui. Ilgą laiką Estija lygiavosi į šiaurinę kaimynę, bet dabar santykiai susilygino. Suomiai jau irgi turi ko pasimokyti iš estų.

Bendra istorija

Estų ir suomių kultūros, papročiai, tradicijos labai panašios, abi tautos priklauso finougrų kalbų grupei, net dalinasi ta pačia himno melodija. Abiejose šalyse populiaru mokytis vieni kitų kalbų. Buvusi Suomijos prezidentė Tarja Halonen ir kiti suomių politikos lyderiai didžiuojasi mokantys estiškai.

Abiejų tautų draugystė yra labai sena ir tęsiasi nuo to laiko, kai jos apsigyveno Baltijos jūros pakrantėse. Seniausi radiniai Suomijoje iš bronzos ir geležies amžiaus jau rodo, kad buvo ypač glaudžių ryšių su Estija.

Mums įprasta manyti, kad Suomija yra turtingesnė šiaurinė Estijos kaimynė, tačiau taip buvo ne visada. Jau nuo XII amžiaus istoriją skaičiuojantis Talino miestas viduramžiais buvo viso regiono centras, iš kurio buvo valdomos ne tik estų žemės, bet ir didesnė dalis Suomijos.

1918 m. paskelbusios nepriklausomybę abi šalys rėmė viena kitą. Per 2 tūkst. suomių savanorių kovojo Estijoje prieš Raudonąją armiją. Lygiai taip pat 3,5 tūkst. estų savanorių kovojo Suomijos pusėje Žiemos karo metu.

Jūra ne skiria, o jungia

Abi valstybės jaučiasi kaimynėmis, nors neturi bendros sienos, jas skiria 79 km pločio Suomijos įlanka. Politikai siekia, kad šis atstumas kuo labiau sutrumpėtų. Naujausias planas – povandeninis tunelis. Jis kainuotų apie 9–13 mlrd. eurų. 40–50 proc. išlaidų padengtų Europos Sąjunga ir abi valstybės – Estija bei Suomija, o paskolos būtų grąžinamos per 35–40 metų. Projektas galėtų būti įgyvendintas ne anksčiau kaip 2030 metais.

Tačiau ir dabar keleivių pervežimo tarp abiejų krantų skaičiai įspūdingi. Kasmet augantis žmonių srautas jau peržengė 7 mln., o tai arti pusės visų keliaujančių šiaurės Baltijoje. Galima tik pažymėti, kad abiejų šalių gyventojų skaičius nesiekia net 7 milijonų.

Savaitgalį 2500 vietų keltais pasinaudoja apie 20 tūkst. keleivių. Dauguma – suomiai, kuriuos į Taliną vilioja pigesnė degtinė, cigaretės, kitos prekės ir paslaugos. Suomių pajamos 2–3 kartus didesnės nei estų, o kainos Estijoje dvigubai mažesnės nei namie.

Abipusė ekonominė nauda

Estija ir Suomija ne tik keičiasi turistais, bet ir tapo glaudžiomis ekonominėmis partnerėmis. Vien 2010–2014 m. suomių verslininkai į Estiją investavo daugiau kaip 500 mln. eurų ir peržengė bendrą 1,5 mlrd. eurų investicijų ribą. Kai finansiniai srautai tokie dideli, nėra ko stebėtis, kad Estija lenkia Lietuvą, Latviją, taip pat Lenkiją tiek pagal projektų skaičių, tiek pagal investuotą sumą ir sukurtas darbo vietas (skaičiuojant visus rodiklius milijonui gyventojų).

Suomijos investicijos į Estiją pradėjo plaukti dar iki Sovietų Sąjungos žlugimo. XX amžiaus 9 dešimtmetyje buvo leista kurti bendras Suomijos ir Estijos įmones, kurių estiška dalis priklausė valstybei. Paskelbus Estijos nepriklausomybę ir infliacijai siekiant 1000 proc. per metus, kaimynų pinigas – markė tapo faktine atsiskaitymo valiuta. Tai labai sudomino suomių verslininkus, o pritraukus vienus investuotojus, paskui ateidavo ir kiti.

Ne tik Estija turi naudos iš tokių ekonominių ryšių, laimi ir Šiaurės kaimynė. Suomijoje augant gerovei smarkiai pabrango darbo jėga ir paslaugos. Šalis tapo mažiau konkurencinga, palyginti su Švedijos ir Vokietijos bendrovėmis, todėl verslui naudinga dalį gamybos ir paslaugų iškelti į pigesnę partnerę.

Estija jau pradeda lenkti kaimynę

Ilgą laiką Estija kentėjo dėl gyventojų emigracijos į Suomiją, kurioje atlyginimai ir gyvenimo gerovė aukštesni, tačiau paskutiniu metu situacija pasikeitė.

Suomija susiduria su ekonominiais sunkumais, kokių nėra mačiusi jau 15 metų – dideliu nedarbu ir valstybės skola, siekiančia šimtus milijardų. Šaliai reikia rimtų, bet nepopuliarių reformų: lankstesnių darbo santykių, mažesnių valstybės išlaidų, vėlesnio pensinio amžiaus ir didesnio konkurencinio pranašumo, lygiuojantis į kitas Baltijos šalis.

Estijoje, priešingai, valstybė vykdo atsakingą politiką: biudžetas subalansuotas, skola viena mažiausių Europos Sąjungoje, nedarbas stabiliai mažėja, o gyvenimo lygis sparčiai kyla.

Estijos Ministras Pirmininkas Taavi Rõivas lankydamasis Lietuvoje pareiškė, kad svarbiausias šalies tikslas yra pasivyti Šiaurės šalis. Tai nėra labai tolimas ar neįveikiamas uždavinys. Įsidrąsinęs premjeras pakvietė suomius persikelti gyventi ir dirbti į Estiją. Interviu laikraščiui „Helsingin Sanomat“ jis aiškino, kad algos kasmet auga po 5–6 proc., gyvenimo standartai panašūs, o kainos mažesnės. Su tuo sutinka ir suomiai, kurie jau gyvena Estijoje. Pasak tokių žmonių apklausos, net 96 proc. rekomenduotų Estiją ir kitiems.

Namai Estijoje, darbas Suomijoje

Dalis gyventojų namais pasirenka vieną šalį, dažniausiai Estiją, o dirba kitoje. Tokių yra apie 12 tūkstančių. Vis dėlto paskutiniu metu vis daugiau estų grįžta gyventi į gimtinę, daugėja ir suomių Estijoje, jų jau suskaičiuojama 6300. Tai vis dar toli iki estų bendruomenės Šiaurėje, kuri didesnė bent 10 kartų, bet situacija keičiasi.

Statistikos departamentas šiemet paskelbė, kad Estijos gyventojų skaičius stabilizavosi. Tai pirmiausia siejama su emigracijos suvaldymu. Pernai iš Estijos išvyko tik 100 žmonių daugiau, nei atvyko. Čia veikia ne tik Suomijos faktorius, bet ir neslūgstantys atvykėlių iš Ukrainos ir Rusijos srautai.

Geri santykiai ir ilgaamžė Suomijos ir Estijos draugystė labai naudinga abiem šalims. Jos viena kitą remia politiškai ir vis stiprina ekonominius ryšius. Daug metų atsiliekanti Estija lygiavosi į kaimynę ir buvo tarsi jaunesnioji sesė, kuri stropiai mokėsi, tačiau dabar jau Suomija turi didelių ūkio problemų ir žvalgosi į atsakingesnę pietinę kaimynę. Suomija įvertino Estijos pažangą ir turi ko pasimokyti. Šalys vis labiau tampa lygiomis partnerėmis.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras