Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Politinė Latvijos panorama: aršios kovos po ramybės širma

Aušra Radzevičiūtė
2007 05 10

Pastaruoju metu kaimyninėje Latvijoje vykstantys politiniai procesai, ekspertų teigimu, gali pasibaigti rimta krize. Tačiau labiausiai stebina tai, kad kai kurie įvykiai tarsi veidrodyje primena dar neseniai Lietuvą krėtusius skandalus – galimi verslo ir politikų korupciniai ryšiai, įtakos sričių pasidalijimas bei kova dėl specialiųjų tarnybų kontrolės. Ir nors valdžios institucijos skelbia nejaučiančios jokios artėjančios krizės ar bent sukrėtimo požymių, padėtis darosi vis įdomesnė, nes birželio 6-ąją Latvijoje bus renkamas naujasis šalies prezidentas.

Stipendininkų sąrašai

Visai neseniai triukšmingai buvo sulaikytas Ventspilio miesto meras ir partijos „Latvijai ir Ventspiliui“ lyderis Aivaras Lembergas. Šis žmogus ekomoniškai svarbiam ir gana turtingam uostamiesčiui vadovavo nuo 1998 m. ir neslėpė nei savo turtų (2003 m. duomenimis, A. Lembergo turtas siekė net 230 mln. eurų), nei įtakos. Savo kapitalą A. Lembergas susikrovė būdamas AB „Ventspils nafta“ vadovu, iki šiol jis buvo tiesiogiai susijęs su naftos tranzito kompanijomis ir, reikia manyti, su Rusijos naftos magnatais. Neabejotinai išgražėjęs, praturtėjęs ir savo merui ištikimas Ventspilis Latvijos šmaikštuolių pramintas Lemburgija.

Nepaisant to, kovo mėnesį galingąjį Latvijos oligarchą A. Lembergą už galimas finansines aferas sulaikė prokuratūros ir kovos su korupcija biuro darbuotojai. Vėliau – dar įdomiau. Latvijos žiniasklaida, remdamasi neoficialiais šaltiniais teisėsaugos sistemoje, pranešė, kad pareigūnų rankose atsidūrė Ventspilyje veikiančios Verslo vystymo asociacijos dokumentai, rodantys esant „juodąją kasą“, iš kurios reguliariai buvo mokama partijoms, atskiriems politikams, pareigūnams, privatiems asmenims ir teisėsaugininkams. Spėjama, kad kai kuriems politikams už „teisingų“ sprendimų priėmimą vadinamosios stipendijos buvo mokamos jau keliolika metų kas mėnesį ir siekė nuo 1 000 iki 3 000 latų (nuo 4 800 iki 14 400 litų). Žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad Ventspilio verslo vystymo asociacija naudojo įvairiausias schemas, kaip išvengti tiesioginių mokėjimų, ir naudojosi, tarkim, žemės sklypų pardavimu už neadekvačiai didelę kainą ir t. t. Prisiminus garsiąją „Rubicon“ bylą, įdomiausia yra tai, kad A. Lembergo stipendininkai buvo užšifruoti: Pleskavas šoseja (Pskovo plentas), Apsis (Barsukas), Krasotaja (Dažytoja), Arajs (Artojas) ir t. t.

Apie įtarimus, kad Asociacija slepia juodąją kasą, iš kurios paperkami politikai ir pareigūnai, dar pernai savo knygoje „Kas toks Lembergas?“ prabilo Lato Lapsa ir Kristinė Jančevska. Dabar visi dokumentai atsidūrė prokuratūroje ir bus panaudoti vadinamojoje Ventspilio verslininkių byloje ir prieš patį A. Lembergą.

Spaudoje pasirodę įtarinėjimai dėl „juodosios kasos“ ir didelių korupcinių ryšių (vienoje TV laidoje buvo parodytas galimai egzistuojančios bendradarbiavimo sutarties tarp politikų ir verslininkų tekstas) tuoj pat susilaukė audringų ministro pirmininko Aigaro Kalvyčio protestų. Premjeras kategoriškai tvirtina, kad sąrašuose nėra nė vieno dabartinės vyriausybės ir parlamento nario. Pasak jo, informaciją apie korupcinius ryšius skleisti yra naudinga su tam tikrų verslo grupių interesais susijusiai žiniasklaidai ir, be jokios abejonės, opozicijai – praėjusiuose rinkimuose 16,38 proc. balsų surinkusiai ir Seime 18 vietų turinčiai partijai „Jauns laiks“ („Naujas laikas“) bei jai prijaučiantiems visuomenės sluoksniams. Vienaip ar kitaip, nors niekas Lembergo „juodosios kasos“ dokumentų oficialiai ir nematė, viešoji erdvė jau gerokai įaudrinta.

Oligarchai stiprina pozicijas

Latvijoje, kaip, beje, ir Lietuvoje, turtingiems žmonėms neužtenka vien tik mėgautis savo materialine padėtimi – jie aktyviai veržiasi į valdžią, o pastaruoju metu net ir nesibodi ant savęs užsitraukti kuo didesnį gabalą „antklodės“. Viešai apie tai kaimyninėje šalyje prabilta po bandymo priimti įstatymų, reguliuojančių specialiųjų tarnybų veiklą, pataisas, kurios ne tik leistų vyriausybei sustiprinti savo įtaką tokioms struktūroms kaip saugumas, bet ir atverti kelią suinteresuotiesiems asmenims gauti slaptą informaciją, ypač, jei tyrimų medžiaga yra susijusi su vienu ar kitu veikėju. Šios skandalingos įstatymų pataisos buvo priimtos skubos tvarka ir faktiškai vyriausybės sprendimu, nes Latvijos konstitucija, išsaugojusi ne vieną prieškarinės Satversmės nuostatą, nedirbant parlamentui leidžia įstatymus priimti ministrų kabinetui. Šalies prezidentė Vaira Vykė-Freiberga tokį sprendimą įvertino neigiamai, pareiškė, kad įstatymų pakeitimai naudingi tik oligarchams, kurie ir taip jau daro, ką nori. Ir nors šalies vadovė nepasakė nė vienos pavardės, tai padarė buvęs Latvijos konstitucinio teismo pirmininkas (1996–2006 m.) Aivaras Endzinis. Jis tiesiai šviesiai pareiškė, kad prokuratūra ir specialiosios tarnybos per arti prisikasė prie tokių oligarchų kaip Aivaras Lembergas, Ainaras Šleseris bei Andris Škelė ir būtent tuo yra paaiškinamas jų noras prigriebti į savo rankas specialiųjų tarnybų kontrolę. Pasak buvusio konstitucinio teismo pirmininko, „didelė dalis deputatų yra papirkta“.

Nepasirašytos pataisos buvo grąžintos į parlamentą svarstyti pakartotinai, tačiau valdančioji dauguma jas priėmė dar kartą. Būtent tada ir prasidėjo tikrasis politinis detektyvas, kurio rezultatus galėsime pamatyti tik gegužės mėnesį. Latvijos prezidentė, remdamasi jai Konstitucijos suteikta teise, paskelbė dėl Specialiųjų tarnybų įstatymo inicijuojanti referendumą. Tada Seimas priėmė pataisų pataisas, ankstesnes atšaukė ir net panaikino Konstitucijos 81 straipsnį, pagal kurį vyriausybė turėjo teisę priimti įstatymus. Tačiau Latvijos įstatymų bazė nenumato jokių galimybių, kaip sustabdyti jau prasidėjusį parašų rinkimo procesą. Jei iki gegužės 2 d. bus surinkti bent 149 064 piliečių parašai (pagal įstatymus referendumo idėją savo parašais privalo palaikyti ne mažiau kaip dešimtadalis rinkėjų, dalyvavusių praėjusiuose parlamento rinkimuose), latviai turės eiti balsuoti dėl pataisų, kurios jau atšauktos. Teisės ekspertai spėja, kad tinkamai suformulavus referendumo klausimą, galima būtų įstatymiškai užkirsti kelią tokių ar panašių pataisų priėmimui ateityje.

Tačiau padėtis vis tiek kurioziška. Nors sprendžiamas klausimas ir buvo atšauktas, per pirmąją parašų rinkimo savaitę už referendumą pasirašė 20 tūkst. Latvijos rinkėjų, o iki balandžio 18 d. jau buvo surinkta per 60 tūkst. parašų. Vyriausybė ir valdančioji dauguma ragino žmones nepasirašyti ir tokiu būdu išbraukti šią temą iš darbotvarkės, bet opozicija ketina paversti būsimą balsavimą pasitikėjimo vyriausybe klausimu. Opozicinės partijos „Jauns laiks“ atstovė Seime, aktorė Ausma Ziedonė-Kantanė mano, kad jei parašus pavyks surinkti, tai bus politinis nuosprendis dabartiniam valdžios elitui. Tačiau valdančiosios daugumos atstovas Seime, žaliųjų ir valstiečių sąjungos narys Leopoldas Lazdinis įsitikinęs, kad parašų rinkimas referendumui – destruktyvus bandymas sukurti šalyje chaosą, kurio kulminacija neva gali tapti parlamento išvaikymas. L. Lazdinis neatmeta ir tokios tikimybės, kad politinės suirutės požymiai bei triukšmas yra naudingi kadenciją baigiančiai prezidentei V. Vykei-Freibergai, kuri, gali būti, niekur nesitrauks iš didžiosios politikos ir bandys kurti savo partiją.

Valdžios piramidė

Galima politinė sumaištis visiškai nereikalinga dabartinei valdančiajai daugumai, kurią sudaro Liaudies partija, vadovaujama premjero A. Kalvyčio ir iš vidaus aktyviai palaikoma oligarcho A. Škelės, Latvijos Pirmoji partija (vadovauja transporto ministras ir milijonierius A. Šleseris) ir sąjunga „Latvijas cels“ („Latvijos kelias“) bei žaliųjų ir valstiečių sąjunga. Juos dar palaiko Santarvės centras, kuris, anot Latvijos rusų žiniasklaidos, po rinkimų išdavė savo rinkėjus ir prisiplakė prie A. Šleserio partijos. Šis mainais pasiūlė suteikti ne Latvijos piliečiams teisę dalyvauti savivaldos rinkimuose, tačiau nesulaukė palaikymo iš kolegų politikų ir klausimas buvo užmirštas.

Gana solidus vyriausybės palaikymas parlamente faktiškai užtikrina stabilumą šalyje, nepaisant net ir didelių korupcinių skandalų. Tačiau valdančiųjų laukia nemenkas išbandymas per būsimuosius prezidento rinkimus, net jei nebūtų įsiklausyta į V.Vykės-Freibergos nuomonę, kad naujuoju Latvijos vadovu turėtų būti išrinktas inteligentiškas ir su partijomis tiesiogiai nesusijęs žmogus, mokantis kelias užsienio kalbas, kad garantuotų, jog oficialioji Ryga neišbarstys pastaruoju metu užkariautų pozicijų tarptautinėje arenoje.

Valdantiesiems mažų mažiausiai dar reikės susitarti dėl vieningo kandidato. Pirmosios partijos ir „Latvijas cels“ frakcijos Seime pirmininkas Andris Berzinis neslepia savo nepritarimo, jei Liaudies partija užims dominuojančią poziciją valstybėje ir sukurs tikrą valdžios piramidę. Esą pernelyg didelės valdžios koncentracija vienose rankose kelia pavojų demokratijai.

Premjeras ir Liaudies partijos lyderis A. Kalvytis diplomatiškai užsimena, kad buvę vyriausybės vadovai neturėtų pretenduoti į prezidentus, nes ši pareigybė orientuota į užsienio politiką. Todėl spaudoje minima, kad liaudies partijos kandidatu į prezidentus galėtų tapti dabartinis vyriausybės administracijos vadovas Maris Riekstinis. Pirmoji partija ir „Latvijas cels“ savo kandidatu laiko dabartinį vidaus reikalų ministrą Ivarą Godmanį. Politikos apžvalgininkai mano, kad geriausiu sprendimu taptų kandidatas iš šalies, tačiau antrąkart pakartoti V.Vykės-Freibergos scenarijų vargu ar pavyks, nors užkulisiuose ir kalbama, kad prezidento neišrinkus pirmajame ture, vėliau galėtų būti iškelta politologės Žanetos Ozolinios kandidatūra.

Vietoj politinės – ekonominė krizė

Kol Latvijos politikai balandį aiškinosi, kas turi daugiau įtakos ir galios, tikrasis sukrėtimas ištiko ekonomiką: kovo mėnesį buvo užfiksuota 8,5 proc. infliacija (Lietuvoje – 0,3 proc.). Padėtį komentuodamas „SEB Latvijas unibanka“ rinkos ir analizės skyriaus vadovas Andris Vilkas pažymėjo, kad tai – išties šokiruojantis rodiklis ir ypač reikia atkreipti dėmesį, jog kovą 6,5 proc. pabrango drabužiai, 6,8 proc. – avalynė, o kur dar dujų ir benzino brangimas. Žinia apie itin didžiulę infliaciją dar kartą priminė šių metų pradžioje Rygos aukštosios ekonomikos mokyklos Ekonomikos skyriaus vadovo, „NMS Consulting“ direktoriaus Morteno Hanseno pareikštą prognozę, kad perkaitusią Latvijos ekonomiką galėtų bent iš dalies išgelbėti lato devalvavimas. Tai paskatintų eksportą, vadinasi, ir vidaus gamybą (2006 m. importo apimtys buvo net 92,2 proc. didesnės nei eksporto, 2005 m. šis rodiklis buvo 68,4 proc., 2004 m. – 77,0 proc., 2003 m. – 81,1 proc.).

Praėjusiais metais Latvijos ūkis išaugo 11 proc. (Lietuvos – 7,8 proc., Estijos – 10,9 proc.), tačiau tai buvo skatinama vidinės paklausos, o ne eksporto apimčių. Vartojimo ir ypač skolinimosi apimtys Latvijoje auga taip grėsmingai, kad Centrinis bankas paskolų palūkanų normą padidino 0,5 procentinio punkto (iki 5,5 proc.). Siekdama stabilizuoti padėtį, vyriausybė paskelbė infliacijos mažinimo planą, kuriame be kita ko siekiama mažinti nekilnojamojo turto burbulą (apmokestinamos pajamos, gautos iš NT pardavimo, kai jis parduodamas anksčiau nei praėjus 3 metams nuo įsigijimo). Tačiau vargu ar tai padės, nes Lietuvoje jau veikianti tokia norma esminės įtakos rinkai neturėjo.

Latvijos vyriausybė taip pat ketina pakelti automobilių ir motociklų mokesčius, apriboti kreditavimo apimtis, įvertinant tikrąsias besiskolinančiųjų pajamas, sudaryti paskolas paėmusių žmonių registrą ir įvesti reikalavimą sumokėti tam tikrą pirminį įnašą už vartojamuosius kreditus. Taip tikimasi iki 2010–2011 m. infliaciją sumažinti iki 2–3 proc.

Nesmagių žinių latviai sulaukė ir iš tarptautinių reitingų agentūrų: „Standard&Poors“ kreditavimo reitingą sumažino dar vasarį, o balandį „Fitch Ratings“ paskelbė keičianti Latvijos reitingą iš stabilaus į negatyvų ir išreiškė susirūpinimą, kad sparčiai auganti Latvijos ekonomika gali tiesiog perdegti, nes didėja ne tik infliacija, bet ir einamosios sąskaitos deficitas, kuris sudaro daugiau nei 2 proc. BVP.

Latvijos politinių jėgų pasiskirstymas parlamente

Partija

Ideologija

Procentai rinkimuose

Vietos Seime

Liaudies partija

Konservatyvi dešinė

19,56

23

Žaliųjų ir valstiečių sąjunga

 

16,71

18

„Jaunas laiks”

Centro dešinė

16,38

18

Santarvės centras

Centro kairė

14,42

17

Pirmoji partija ir „Latvijas cels“

Liberali

8,58

10

„Tevzemei un brivibai“ (Tėvynei ir laisvei)

Nacionalistinė dešinė

6,94

8

Organizacija „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje“

Kairė, prorusiška

6,03

6

„Nordea Economic Outlook“ prognozė 2007 m. (procentais)

Šalis

BVP augimas

 Infliacija

Nedarbas

Lietuva

7,4

4,0

5,5

Latvija

9,5

6,2

6,2

Estija

8,9

4,7

5,5

Prognozė 2008 m. (procentais)

Šalis

BVP augimas

Infliacija

Nedarbas

Lietuva

8,0

4,3

5,3

Latvija

7,6

5,9

5,4

Estija

7,1

5,0

5,0

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras