Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Kompartijos vaidmuo šiuolaikinėje Rusijoje (1)

Evaldas Mikutis
2007 05 14

Atrodytų, po Sovietų Sąjungos žlugimo ir komunistinio režimo nusikaltimų atskleidimo komunistai turėjo išnykti ir likti tik marginalios atplaišos, neturinčios realios įtakos visuomenei. Tačiau Rusijoje Komunistų partija tebėra įtakinga jėga, o jos vadovas G. Ziuganovas ne kartą metė iššūkį buvusiam Rusijos prezidentui Borisui Jelcinui ir kėlė baimę -  Rusijos verslininkams pažadais grįžti prie ,,socialistinės ekonomikos”, o inteligentams – galimu cenzūros grąžinimu. Bet platūs visuomenės sluoksniai, nusivylę nepakankamomis reformomis ir itin turtingų oligarchų dominavimu, ligotu ir savo pareigas vos sugebančiu atlikti prezidentu, pasinėrė į nostalgiją ir linko link G. Ziuganovo su jo pažadais ,,atkurti sovietinę gerovę.”

Rusijos prezidentu tapus Vladimirui Putinu (jam rinkimuose iššūkį metė tas pats nenuilstantis komunistų vadas G. Ziuganovas)  ir sukūrus ,,valdžios vertikalę” bei ištikimą Kremliui politinę partiją ,,Vieningoji Rusija”, kompartijos įtaka visuomenei sumažėjo. Pirmiausia 2004 metų Valstybės Dūmos rinkimuose komunistai iškovojo tik 48 mandatus, nors iki tol buvo didžiausia frakcija. Kokia ji šiandien - Rusijos Federacijos komunistų partija?

Partijos viduje egzistuoja trys pagrindinės srovės - nacionalreformistinė, vadinanti save ,,liaudies patriotiniu bloku“ (G. Ziuganovas, generolas A. Makašovas, garsus savo antisemitiniais pasisakymais), socialdemokratinė (buvęs Dūmos pirmininkas  G. Selezniovas) ir komunistai ortodoksai su P. Kosolapovu priešakyje. Kompartija toliau deklaruoja, kad siekia sukurti socializmą, kad kapitalizmo ir socializmo kova dar nebaigta. Komunistai žada sukurti ,,liaudies pasitikėjimo vyriausybę”, nutraukti Belovežo susitarimus dėl Sovietų Sąjungos likvidavimo ir palengva atkurti sąjunginę valstybę, panaikinti laisvą žemės pardavimą, nutraukti sovietinės istorijos ir V. Lenino atminimo ,,juodinimą”, atkurti sovietus  (darbo žmonių deputatų tarybas) kaip valdžios institucijas. Žodžiu, Rusijos komunistai užsimoję plačiai, bent jau programoje.

Oficialiose kalbose tiek G. Ziuganovas, tiek kiti Rusijos komunistų partijos veikėjai reiškia nepasitenkinimą Kremliaus politika, vadina ją ,,buržuazine”, ,,antiliaudine”. Griežtai kritikuoja vyriausybę ir jos vykdomas priemones, tačiau balsuojant dėl įstatymų jų opozicinė retorika dažniausiai ir lieka tuščiais žodžiais. Komunistai tradiciškai remia visus įstatymus, kurie gina karinį pramoninį kompleksą, kuris Rusijoje pamažu įgauna vis didesnę tiek ekonominę, tiek politinę įtaką (Rusijos Federacija tapo didžiausia ginklų eksportuotoja). Visada palaiko įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais siekiama griežtinti bausmes už administracinius teisės pažeidimus ir kriminalinius nusikaltimus. Žinoma, palaiko visus Dūmos pareiškimus, nukreiptus prieš ,,Vakarų valstybių kišimąsi į Rusijos vidaus reikalus.” Tai naudinga Kremliui, kurio drastiški veiksmai, nukreipti prezidento ir jo aplinkos valdžiai stiprinti, sulaukia negatyvios Vakarų reakcijos.

Kol Rusijos ūkis ir visuomenė išgyveno sunkumus, komunistų šalininkų gretos buvo gana stabilios. Kompartijos elektoratą sudaro daugiausia pagyvenę, pensinio amžiaus žmonės, karo veteranai, buvę jėgos struktūrų darbuotojai, kuriems neteko valdžios pyrago, skurdžiai gyvenantys kaimų ir neaprėpiamos provincijos gyventojai, įvairių Rusijos tautybių atstovai, dar išlaikę tikėjimą ,,tautų draugystės” idėja, kairiosios pakraipos inteligentai, nors jie labiau remia socialdemokratinę srovę. Per pastaruosius metus smarkiai pakilus pasaulinėms naftos ir dujų kainoms ir Rusijai gavus milijardus vadinamųjų naftos dolerių, ekonomika išgyvena pakilimą. Socialinė kompartijos bazė natūraliai susiaurėjo, vis mažiau gyventojų nori grįžti į ,,senus gerus sovietinius laikus.” Kaip rodo paskutinės gyventojų apklausos, kurias atliko J. Levados sociologinių tyrimų centras, už Komunistų partiją Dūmos rinkimuose, jei jie vyktų artimiausią savaitgalį, balsuotų apie 15 proc., o šių metų vasario mėnesį tokių buvo 19 procentų. Aiškaus komunistų įtakos mažėjimo tendencijos visiškai suprantamos. Komunistai galėjo išlaikyti įtaką tik sunkiomis ekonominėmis sąlygomis, dalinių reformų suirutėje, manipuliuodami žmonių nepasitenkinimu. Tačiau dabar jais manipuliuoja naujasis ,,visos Rusios caras” – Vladimiras Putinas, todėl komunistai nebesulaukia ankstesnio masinio pritarimo, kai jų lyderis daug kam buvo patrauklesnis nei ligotas ir nepajėgus B. Jelcinas. Tokias tendencijas gerai iliustruoja ir komunistų vado G. Ziuganovo reitingai. Dabar jis net nepatektų į pirmąjį trejetuką, kuriame šalia pirmoje vietoje besipuikuojančio prezidento V. Putino figūruoja galimi jo įpėdiniai D. Medvedevas ir S. Ivanovas, nes už jį tebalsuotų apie 8 proc. Rusijos rinkėjų. Kremliaus boso bendražygiai, politinių ir informacinių technologijų produktai, aplenkė komunistų lyderį, tiesiogiai bendraujantį su ,,liaudies masėmis” – iškalbingas faktas, įrodantis didžiules viešųjų ryšių galimybes ir paaiškinantis tą stebėtiną ir beatodairišką siekį užgniaužti laisvąsias žiniasklaidos priemones.

Esant tokiai padėčiai, komunistai ėmėsi plėsti elektoratą, spekuliuodami nacionalistine retorika: jie prakalbo apie ,,rusų tautos genocidą”, apie ,,nacionalinės savimonės keitimą”, vietoj russkij (rusas) vartojant terminą rossijanin (Rusijos pilietis). Kaip koks žirinovskinis ultranacionalistas, G. Ziuganovas užsipuolė ,,rusų nacijos priešą” – ne konkrečią tautą, nes tai nesiderina su komunistine ideologija, o Rusijoje įvestą socialinę ir ekonominę santvarką. Žodžiu, komunistai valo patrankas, kuriomis mėgins šaudyti per artėjančius 2007 metų Dūmos rinkimus.

Taigi nors kompartijos vaidmuo mažėja, ji tebėra realų politinį gyvenimą veikianti jėga, su kuria kitoms politinėms jėgoms tenka skaitytis. Galiausiai niekas negali užtikrintai pasakyti, kad ištikus ekonominei krizei komunistai vėl neatsigaus. Juk, kaip sakė Herbertas Welsas, ,,Rusija yra stebuklų šalis.”

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras