Užsienio politika

Kovo 29 d. – balandžio 10 d. pagrindinė užsienio politikos aktualija buvo balandžio 6 d. Olandijoje vykęs referendumas dėl pritarimo Ukrainos asociacijos susitarimui su Europos Sąjunga (ES). Nors oficialius duomenis žadama paskelbti tik balandžio 12 d., yra žinoma, kad referendumas įvyko (jame dalyvavo 32,2 proc. balsavimo teisę turinčių olandų). Preliminariais duomenimis, 38,1 proc. balsavusių Olandijos piliečių pasisakė už Ukrainos asociaciją su ES, o 61,1 proc. – prieš. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka Olandijoje vykusio referendumo tikslus pavadino ataka prieš Europos vienybę ir pareiškė, kad referendumo rezultatai netaps kliūtimi Ukrainos eurointegracijai.

Be to, Ukrainos užsienio reikalų ministerija paaiškino, kad pagal Olandijos įstatymus šis referendumas yra konsultacinio pobūdžio ir tikimasi, kad Olandijos politikai, vyriausybė bei parlamentas priims palankų Ukrainai sprendimą. Tokią viltį išsakė ir Aukščiausiosios Rados pirmininkas Volodimiras Groismanas, bet referendumo Olandijoje rezultatus jis pavadino keliančiais nerimą.

Ukrainos prezidentas vyko vizitų į užsienį: darbo – į JAV, o oficialaus – į Japoniją. Per trijų dienų vizitą į JAV prezidentas dalyvavo branduolinio saugumo forume ir turėjo dvišalių susitikimų, tarp jų – su JAV prezidentu Baracku Obama. Vizito kontekste tarp Ukrainos ir Australijos vyriausybių pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo taikaus atominės energijos naudojimo srityje. Pagrindiniai šio susitarimo punktai – urano žaliavos ir gaminių tiekimo Ukrainai klausimai.

Vizito Japonijoje metu prezidentas P. Porošenka pranešė, kad ateinantys metai Ukrainoje bus paskelbti Japonijos metais. Japonijai pareikšta pagarba, tačiau vizito detalės neypatingos. P. Porošenka pasiūlė liberalizuoti vizų režimą Ukrainos piliečiams, kvietė Japonijos kompanijas dalyvauti Ukrainos uostų ir energetikos sektoriaus privatizacijoje, pasidžiaugė, kad Japonijos eksportas į Ukrainą pernai išaugo 12 proc., taip pat priminė situaciją okupuotame Donbase. Savo ruožtu japonai pažadėjo kelti Ukrainos klausimą G-7 šalių forume, kuris gegužės 26–27 d. vyks Japonijoje, skirti 13,6 mln. JAV dolerių Donbaso infrastruktūrai atstatyti ir 3,5 mln. JAV dolerių – naujos Černobylio AES branduolinių atliekų saugyklos statybai. Pažymėtina, kad prieš mėnesį šalių ratifikuotas kredito susitarimas, pagal kurį Japonija 20-čiai metų suteiks Ukrainai trečiąjį 300 mln. JAV dolerių kreditą (taigi bendra Japonijos finansinė pagalba Ukrainai sudarys 1,8 mlrd. JAV dolerių).

Vidaus politika

Ne ką mažiau svarbus apžvelgiamo laikotarpio įvykis nei referendumas Olandijoje buvo Ministrų kabineto vadovo A. Jaceniuko pareiškimas dėl atsistatydinimo. Premjero pareiškimą po kelių dienų svarstys Aukščiausioji Rada ir, ko gero, jį priims. Kita vertus, premjeras yra įsitikinęs, kad keletą mėnesių besitęsianti politinė krizė sukurta dirbtinai, o norą pakeisti vyriausybę jis laiko bėgimu vietoje. A. Jaceniukas pripažino, kad atsistatydinti apsisprendė po to, kai Radoje pavyko atkurti koalicinę daugumą, nes priešingu atveju valdžios destabilizacija karo metu būtų pražūtinga. Petro Porošenkos bloko frakcija parlamento tvirtinimui naujuoju premjeru ruošiasi teikti Aukščiausiosios Rados pirmininką V. Groismaną.

Agentūros „Forbes“ padalinys „Forbes Ukraina“ paskelbė turtingiausių ukrainiečių sąrašą TOP-100. Pirmą vietą jame, nors per praėjusius metus ir prarado 4,6 mlrd. JAV dolerių, užima Rinatas Achmetovas: jo turtas dabar vertinamas 2,3 milijardo. Antras sąraše – Igoris Kolomoiskis: jo turtas vertinamas 1,3 mlrd. JAV dolerių. Reikia pasakyti, kad per paskutinius penkerius metus jo turtas sumažėjo daugiau kaip du kartus. Trečias „Forbes“ sąraše – Genadijus Bogoliubovas, jo turtas nepakito ir vertinamas 1,3 mlrd. JAV dolerių. Ketvirtas – Viktoras Pinčukas (1,2 mlrd. JAV dolerių), o penktas – Jurijus Kosiukas (1 mlrd. JAV dolerių). Ukrainos prezidentas P. Porošenka sąraše iš aštuntos vietos pakilo į šeštą: per metus padidino savo kapitalą 100 mln. JAV dolerių ir dabar jis siekia 858 mln. JAV dolerių.

Šalia malonių naujienų – ir ne itin kokios. Vokietijos laikraštis „Süddeutsche Zeitung“ paviešino Panamos juridinės kompanijos „Mossack Fonseca & Co“ dokumentus, kurie iškart tapo tarptautinio žurnalistinio tyrimo objektu. Panamos juristai registravo savo lengvatinių mokesčių šalyje kompanijas, kurių daugelis yra susijusios su pasaulyje žinomais žmonėmis, tarp jų ir politikais. Paviešintoje medžiagoje figūruoja kelios dešimtys ukrainiečių, tarp jų – ir šalies prezidentas P. Porošenka.

Be prezidento, būtų verta išskirti dar keletą pavardžių: tai buvęs premjeras Pavelas Lazarenka ir Pakistano kilmės britų verslininkas Mohammadas Zahooras, gyvenantis ir vykdantis verslą Ukrainoje. M. Zahooro paminėjimas įdomus tuo, kad jo verslo sąsajose dominavo buvusių premjerų P. Lazarenkos ir Julijos Tymošenko pavardės, ir tai sieta su korupcija Ukrainos dujų sektoriuje.

Paviešinti duomenys rodo, kad P. Porošenka nevykdė pažadų parduoti savo verslą. Teigiama, kad jis sakė netiesą apie savo koncerno „Roshen“ aktyvų perdavimą nepriklausomam fondui. Dabar paaiškėjo, kad koncerno aktyvai buvo restruktūrizuoti į specialiai tam įsteigtas tris ofšorines kompanijas. Įdomu, kad Ukrainos antikorupcinis biuras pareiškė, jog paviešintos informacijos dėl Ukrainos prezidento aktyvų nenagrinės, nes pagal įstatymą prezidentu esantis asmuo negali būti tyrimo objektu.

Šalies saugumo aktualijos

Tarptautinis respublikonų institutas (IRI) paskelbė naujos ir gan plačios visuomenės nuomonės apklausos rezultatus. Apklausoje atsispindėjo aktualūs šalies gyvenimo momentai – nuo vietos savivaldos, korupcijos, pasitikėjimo institucijomis problemų iki galimo šalies politinio gyvenimo vektoriaus (čia verta nurodyti, kad 57 proc. apklaustųjų pirmenybę teikia narystei Europos Sąjungoje, o 14 proc. – Muitų sąjungai. 44 proc. ukrainiečių referendume balsuotų už narystę NATO, o 27 proc. pasisakytų prieš).

Nerimą keliančių žinių dėl Krymo totorių persekiojimo pateikė Ukrainos prezidento įgaliotinis Krymo totorių klausimais Mustafa Džemiliovas. Pasak jo, per dvejus okupacijos metus Kryme totorių atžvilgiu atlikta per 200 kratų, dingo 22 žmonės (tarp jų 3 ukrainiečiai), rasti 4 nužudytųjų kūnai. Okupacinė valdžia dingusių asmenų neieško.

Gal ši informacija saugumo aktualijų skiltyje nesuintriguos, vis dėlto skaičiai išties įspūdingi: nuo šių metų pradžios Ukrainoje kilo 15 318 gaisrų (7 965 gyvenamajame sektoriuje, 447 – gamybiniame, 815 – transporto). Pažymėtina, kad per tą laikotarpį gaisruose žuvo 623 žmonės, išgelbėta 560.

Ekonomikos aktualijos

Ukrainos nacionalinė akcinė kompanija „Naftogaz Ukrainy“ pareiškė neplanuojanti nuo šių metų balandžio 1 d. iš Rusijos dujų tiekėjo „Gazprom“ pirkti dujas, nes siūloma II ketvirčio kaina yra aukštesnė, nei Ukraina perka dujas iš kitų rinkų dabar. Pažymėtina, kad 2015 m. pabaigos ir 2016 m. I ketvirčio Rusijos siūlyta dujų kaina Ukrainai svyravo nuo 227,4 iki 212 JAV dolerių už 1 000 kubinių metrų. Ukraina nuo 2015 m. lapkričio 25 d. nustojo pirkti rusiškas dujas, nors 2009 m. pasirašytas kontraktas numato, kad Ukraina per metus turi nupirkti 41–52 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Taip pat reikėtų paminėti, kad kovo mėnesio rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą padidėjo 42 proc. (perpumpuota 6,8 mlrd. kubinių metrų dujų). Pagal galiojantį Ukrainos ir Rusijos kontraktą „Gazprom“ yra įsipareigojęs Ukrainos „koridoriumi“ per metus perpumpuoti ne mažiau kaip 110 mlrd. kubinių metrų dujų. Kadangi pernai tie įsipareigojimai neįvykdyti, Ukraina ginčo tvarka kreipėsi į Stokholmo arbitražą.

Atrodo, kad Ukrainos ekonomikos smigimas žemyn mažėja ir pamažu stabilizuojasi, nes Pasaulio bankas patvirtino Ukrainos BVP šių metų augimo 1 proc., o 2017 metų – 2 procentais prognozę.  

Karinės-gynybinės sferos aktualijos

Kovo 25 d. Ukrainos saugumo tarnyba (UST) minėjo savo veiklos 24-ąsias metines. Ta proga „prisiminti“ kolegos, išdavę tėvynę ir likę tarnauti okupantui Kryme. Pažymėtina, kad Kryme priesaiką sulaužė apie 90 proc. UST darbuotojų (jų iš 2,3 tūkstančio į Ukrainą grįžo tik 215). UST metinių proga prezidentas P. Porošenka tarnybos vadovui generolui pulkininkui Vasiliui Gricakui suteikė aukščiausią – armijos generolo karinį laipsnį. Taip pat verta paminėti, kad per dvejus metus iš 17 284 privalomų patikrinti UST darbuotojų iki šiol patikrinti 7 006 darbuotojai. Pagal liustracijos nuostatas tarp įtartinų pateko 58 darbuotojai. Toks palyginti nedidelis skaičius paaiškinamas tuo, kad iki tol tarnybą paliko tūkstančiai galbūt nelojalių darbuotojų (iškart po Maidano revoliucijos iš UST iki personalo patikros pasitraukė 2 293 darbuotojai, o nuo to momento, kai pranešta apie tarnybos apsivalymą, iš tarnybos pasitraukė dar 1 022 darbuotojai). Taip pat pateikta informacija, kad per dvejus metus už valstybės išdavimą ir šnipinėjimą iškeltos baudžiamosios bylos 43 UST darbuotojams. Kontržvalgybinio darbo bare UST užkardino apie 70 ekstremistinių grupių steigimą, o žurnalistams parodė Rusijos karinės žvalgybos (GRU) agento, ketinusio iš Ukrainos išvežti slaptus dokumentus, sulaikymo operaciją.

Ukrainos Aukščiausiajai Radai patvirtinus įstatymo pataisas ir prezidentui pasirašius atitinkamą įsaką, numatyta, kad šalies ginkluotosiose pajėgose tarnaujantys užsieniečiai galės įgyti Ukrainos pilietybę po trejų tarnybos Ukrainoje metų (ankstesnė sąlyga buvo penkeri metai). Taip pat pažymima, kad 2015 m. lapkričio mėnesį prezidento pasirašytu įsaku užsieniečiams leidžiama tarnauti sudarant kontraktą Ukrainos ginkluotosiose pajėgose ir kitose karinėse formuotėse.

Ukrainos gynybos ministras Stepanas Poltorakas per Reformų komiteto prie gynybos ministerijos posėdį pasidžiaugė, kad nuo šių metų pradžios jau per 18 tūkstančių kontraktininkų papildė kariuomenės gretas. O štai Ukrainos karinių jūrų pajėgų (KJP) vadui viceadmirolui Sergejui Gaidukui nepasisekė. Atleistą S. Gaiduką lydėjo skandalų šleifas, jo atžvilgiu neseniai atliktas tarnybinis tyrimas. Naujuoju laivyno vadu paskirtas generolas leitenantas Igoris Vorončenka. Jis Krymo įvykių metu buvo KJP vado pavaduotojas pakrančių apsaugai ir gerai užsirekomendavo, vėliau vadovavo ATO pajėgoms Luhansko srityje, yra mėgstamas karių.

Apžvelgiamu laikotarpiu, kaip ir ankstesniais, būta ypatingų nutikimų. Karinių oro pajėgų dalinio, dislokuoto Černigovo srityje, teritorijoje sulaikyti du, o po kurio laiko kitoje to paties karinio dalinio teritorijos vietoje – dar du nenustatyti asmenys, tikėtina, diversantai. Sulaikytieji dėvėjo Ukrainos karinę uniformą, turėjo ryšio priemonių, optinių prietaisų, vietovės žemėlapių.

Verta paminėti Ukrainos karo pramonės laimėjimą: Indijoje vykusioje ginkluotės parodoje „DefExpо-2016“ pasirašytas Ukrainos ir Indijos kompanijos „Reliance Defence Ltd“ memorandumas dėl daugiatikslio karinio transporto lėktuvo civilinės ir karinės versijos kūrimo. Projekto vertė siekia 5,3 mlrd. JAV dolerių, planuojama, kad 50–80 vietų lėktuvas bus gaminamas Indijos Nagpuro mieste. Be to, numatomas Ukrainos dalyvavimas modernizuojant Indijos karinį laivyną, taip pat didelį rusų gamybos tankų T-90 parką.

Taip pat informuojama, kad vykdydamos prisiimtus įsipareigojimus JAV skirs Ukrainai 55 mln. JAV dolerių kietajam balistinių raketų SS-24 kurui utilizuoti. Raketų kuras bus utilizuojamas Pavlohrado (Dniepropetrovsko sritis) chemijos gamykloje, kurioje su JAV pagalba įrengti specialūs pajėgumai (Ukrainoje dar yra apie 5 tūkst. tonų neutilizuoto raketinio kuro, o JAV nuo 1999 iki 2014 m. buvo skyrusios 195 mln. JAV dolerių). Utilizaciją planuojama galutinai baigti 2018 metais.

Pažymėtina, kad iki 1994 m. Ukraina turėjo 1 300 tarpžemyninių balistinių raketų kovinių galvučių, 136 paleidimo šachtas, per 600 sparnuotųjų raketų ir kovinę strateginės aviacijos grupę. Vadovaujantis Budapešto memorandumu dalis turėtos įrangos buvo sunaikinta, dalis – išvežta į Rusijos Federaciją.

Antiteroristinė operacija

ATO rajone kovo 29 d.–balandžio 10 d. žuvo 4 ir buvo sužeisti 64 Ukrainos kariai, be to, 2 kariai pateko į nelaisvę. Balandžio 10 d. fiksuotas didžiausias šiais metais paliaubų pažeidimų skaičius – 91. Atnaujintais UST duomenimis, nuo ATO pradžios dingusiais be žinios laikomi 690 asmenų, 127 laikomi nelaisvėje (iš jų 12 – Rusijoje). Rusijos ypatingųjų situacijų ministerija į okupuotą Donbasą ruošė eilinį, 51-ąjį „humanitarinį konvojų“.

ATO rajono Luhansko kryptimi separatistai pažeidė paliaubas prie Stanyčno Luhanskės, Triochizbenkės, Novozvanivkos, Popasnos ir Ščastios gyvenviečių. Dėl suintensyvėjusio apšaudymo rizikos ATO vadovybė priėmė sprendimą nuo balandžio 8 d. uždaryti Stanyčno Luhanskės kontrolės praleidimo punktą (KPP).

Donecko kryptimi paliaubos pažeistos Svitlodarskės lanke esančiame Luhanskės kaime, Horlivkos perimetre esančiose Zaicevės (čia vieną kartą buvo apšaudytas ESBO SMM patrulis), Majorsko, Novhorodskės gyvenvietėse. Tačiau karščiausia vieta išliko Avdijivkos gyvenvietė prie Donecko: čia separatistai naudojo haubicas D-30, МSТА-B, taip pat netoli identifikuotos keturios 152 milimetrų „Giacint“ artilerinės sistemos. Mariupolio kryptimi paliaubos pažeistos prie Marjinkos, Starohnativkos, Vodianojės, Talakivkos, Pavlopolio, Hnutovo ir Šyrokino gyvenviečių, o prie Hranitnės Ukrainos kariai atrėmė separatistų diversinės grupės antpuolį.

Vykdydama ankstesnius Minsko trišalės kontaktinės grupės susitarimus, Ukraina ATO rajone atidarė šeštąjį KPP dviejų kilometrų atstumu nuo atskirties linijos – Zolotojės gyvenvietėje. Tai antrasis KPP Luhansko srityje, tačiau vienintelis, kuriame praleidžiami automobiliai, nes KPP Stanyčno Luhanskės gyvenvietėje skirtas pėstiesiems. Vis dėlto dėl šalių nesutarimų ir civilių gyventojų apšaudymo rizikos po kelių valandų darbo KPP buvo uždarytas.

Balandžio 6 d. Minske vykęs eilinis Trišalės kontaktinės grupės susitikimas esminių postūmių nedavė. Jame Ukrainos pusė kaip visada guodėsi, kad dėl besitęsiančių apšaudymų neįmanoma vykdyti išminavimo, vilkinamas apsikeitimas belaisviais (yra laikomų net ilgiau kaip metus, yra sergančių), nesuteikiama Raudonojo Kryžiaus prieiga. Politiniame pogrupyje kalbant dėl rinkimų, Ukraina nenusileidžia ir teigia, kad rinkimai galimi tik visiškai nutraukus ugnį, išvedus užsienio karinius dalinius, nekontroliuojamą sienos ruožą grąžinus Ukrainai, o rinkimus būtina vykdyti pagal Ukrainos įstatymus, dalyvaujant ukrainietiškoms partijoms ir žiniasklaidai. Rusijos atstovai neigiamai sutiko Ukrainos pasiūlymą dėl tarptautinių policinių pajėgų įvedimo į Donbasą, o separatistų pusė reikalavo, kad Ukraina priimtų Amnestijos įstatymą ir tik tada jie būtų pasirengę grąžinti visus laikomus belaisvius.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.